Antanas Kvedaras (1887 m. spalio 3 d. Žiuriuose, Žagarės valsčius – 1967 m. balandžio 12 d. Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse) – miškininkas, vienas pirmųjų Lietuvos aplinkosaugininkų.
Dalyvavo 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose, bendradarbiavo socialdemokratų žurnaluose „Naujoji Gadynė“, „Skardas“ ir juos platino. 1907–1917 m. gyveno Šveicarijoje, Belgijoje, JAV. 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis. Už antivalstybinę veiklą Lietuvos valdžios 1919 m. kalintas.
1923 m. baigė Dotnuvos žemės ir miškų ūkio mokyklą, dirbo miškininku Panemunės miškų urėdijoje. 1924–1940 m. Miškų departamento girininkas. 1926 m. organizavo miško kirtimą ūkiniu būdu. 1940–1941 m. Miškų departamento direktorius. Antrojo pasaulinio karo metus praleido Rusijoje.
1944–1946 m. Lietuvos miško pramonės liaudies komisaras. 1950–1961 m. Lietuvos miškų ūkio instituto direktorius. Rūpinosi Lietuvos miškininkystės ir ūkininkavimo tobulinimu. 1964 m. A. Kvedaro ir bendradarbių pastangomis ant Kauno marių kranto įkurta nauja miškinikų gyvenvietė – Girionys.[1] 1950–1961 m. Lietuvos mokslų akademijos Gamtos apsaugos komisijos pirmininkas. Vienas Miškininkų draugijos steigimo iniciatorių; 1958–1961 m. jos pirmininkas. Paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių.[2]
