Stovis-scan. Geras. Retas. Originalas.
Dydis - 49/50cm
Maštabas 1: 25000. Arba 1cm - 250m.
Tai originalus Panevėžio regiono Krekenavos,Petriškių ir kt. žemėlapis. Išleistas 1915 metais. Vokietijos generalinis štabas.
Žemėlapis leistas Rusijos 1/varsčio žemėlapio pagrindu. Daug išnykusių kaimų ir pastatų.
Daug tikslesnis ir detalesnis už Rusijos 3/varstį žemėlapį.
Krekenava – miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys pusiaukelėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Ramygalos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Urbanistikos paminklas, paskelbtas siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą. Yra paštas (LT-38043), biblioteka, Krekenavos RP direkcija.
Istoriniuose šaltiniuose vietovė Kralinowie pirmą kartą paminėta 1372 m., o nuo 1409 m. Vytauto Didžiojo laikais priklausė Rodų dvaro savininkams. 1409 m. minimas Krekenavos dvaras, 1416 m. priklausė Vizgirdams. Pirmąją Krekenavos bažnyčią čia pastatydino Ldk Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui.
1496 m. atiteko Krekenava Žemaičių vyskupijai. 1484 m. paskirta fundacija bažnyčiai. 1533 m. įsteigta parapinė mokykla. 1548–1564 m. veikė Upytės apskrities teismas. Nuo 1550 m. minimas miestelis. 1496 m. gavo turgaus ir smuklių, 1580 m. trijų prekymečių privilegiją. 1565 m. nukentėjo nuo maro, 1566 m. degė, 1567 m. ją nusiaubė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė. 1775 m., 1787 m., 1811 m., 1845 m., 1898 m. ir 1918 m. Krekenava degė.
1853–1855 m. Krekenavos vikaras buvo Antanas Mackevičius, vienas 1863 m. sukilimo vadų; 1863 m. vasario mėn. Krekenavos miškuose jis suorganizavo vieną pirmųjų sukilėlių būrių. Nuo 1861 m. buvo valsčiaus centras.
1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1865–1919 m. ir 1935–1944 m. pradžios mokykla, 1919–1935 m. ir 1944–1947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Krekenavos vidurinė mokykla, nuo 2007 m. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija.
Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba apylinkėse platino J. Stankevičius, Kazys Ūdra ir kiti Garšvių draugijos knygnešiai. 1905 m. nušalinta carinė, išrinkta nauja valsčiaus valdyba. Per Pirmąjį pasaulinį karą Krekenavoje gyveno Maironis. [3]
1919 m. kovo mėnesį išvyti bolševikai; Mykolas Antanaitis Krekenavoje įsteigė progimnaziją. 1925 m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, 1934–1935 m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas. 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 190 Krekenavos gyventojų, daugiausia žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Krekenava iki 1950 m. buvo valsčiaus, vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
2006 m. kovo 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Yra pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, muzikos mokykla, lopšelis-darželis, kultūros centras, regioninio parko direkcija, girininkija. Veikia kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“.
