Stovis-scan. Geras. Retas. Originalas.
Dydis - 36/46cm
Tai originalus Ukmergės žemėlapis. Išleistas 1880 metais. Retenybė.
Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje (76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno), prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Ukmergės rajono savivaldybės centras, Ukmergės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos – Pivonijos seniūnijos centras.
Pro miestą teka Šventoji (centre į ją įteka dešinysis intakas Ukmergėlė, anksčiau vadinta Vilkamerge ir Vilkamergėle), dešiniajame jos krante stūkso Ukmergės piliakalnis, šiame krante yra ir Ukmergės senamiestis – urbanistikos paminklas.
Ukmergėje yra trys katalikų bažnyčios: Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (nuo 1820 m.), Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia (nuo 1863 m.), Pašilės Šv. Barboros bažnyčia (nuo 1789 m.), medinė Ukmergės Švč. Panelės Užtarėjos cerkvė (sentikių, pastatyta 1873 m.), buvusi didžioji sinagoga, kraštotyros muziejus (nuo 1940 m.), 4 pašto skyriai (centrinis LT-20001), senoji arklių pašto stotis (1835 m., arch. Vaclovas Ričelis), turizmo ir verslo informacijos centras.
Miesto rytiniame pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė, didžiausios miesto Dukstynos kapinės, senųjų Vaižganto kapinių koplyčia, Ukmergės Kristaus prisikėlimo cerkvė (stačiatikių), rusų stačiatikių ir sentikių kapinės. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į rytus nuo automagistralės A2 Vilnius–Panevėžys plyti Pivonijos miškas, piečiau jo yra Pašilė – naujausias miesto rajonas.
Miesto centre, skverelyje prie kultūros namų stūkso gamtos paminklas – Dukstynos akmuo, atidengtas 1975 m. miesto 750 metų jubiliejaus proga; yra Ukmergės rajono apylinkės teismas. Yra molio telkinys.
Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Ilgą laiką sklandė kalbos apie tai, kad Ukmergė buvo įkurta XIII a. pradžioje (populiariausia versija – 1225 m.). Tą greičiausiai lėmė šie faktai: XVI a. Bychovco kronikoje Ukmergės įkūrėju vadinamas Dausprungas, legendinio Palemono bendražygis, o kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis, iš tikro XIII a. pradžioje minimas tarp Lietuvos žemės valdovų. Tačiau reiktų prisiminti, kad Ukmergė tuo metu buvo vienas iš svarbių istorinės Deltuvos žemės centrų, todėl mažai tikėtina, kad čia kaimynai galėjo statyti pilis – kurti miestus. Nors pilis ir gyvenvietė, tikriausiai, čia buvo žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – oficiali miesto įkūrimo data, yra 1333 m. Vartbergės kronikoje, rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Šio „buvimo“ metu buvo užpulta Ukmergės pilis, kurią dar ne kartą puolė ir vietovę niokojo kalavijuočiai. Paskutinį kartą ši, ant miesto centre esančio piliakalnio buvusi, medinė pilis sudeginta 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu. XV a. pradžioje, kitoje Vilkmergėlės upelio pusėje, ant dabartinio Pilies kalno buvo pastatyta mūrinė pilis, kuri galutinai sunyko XVIII a. pabaigoje.
Deltuvai netenkant strateginės reikšmės, Ukmergė augo ir stiprėjo. 1486 m. ji gavo miesto teises, po 1566 m. administracinės reformos tapo Vilniaus vaivadijos Ukmergės pavieto centru. XVI a. viduryje Ukmergėje jau buvo vaitas – Ukmergė turėjo miestietišką savivaldą. 1792 m. suteiktos miesto teisės. 1817 m. Ukmergės apskrities seimelis reikalavo atleisti valstiečius nuo baudžiavos, bet jiems neduodant žemės, ir išleido atitinkamas instrukcijas, tačiau caro valdžia naikinti baudžiavos neleido. 1846 m. įkurta pirmoji ligoninė.
1919 m. gegužės 3 d. iš Vilkmergės išvyti bolševikai. Tarpukariu Ukmergė buvo apskrities centras ir miestas su apskrities teisėmis. 1935 m. patvirtintos I eilės miesto teisės. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Po karo tapo rajono centru, buvo linų fabrikas, mašinų gamykla „Vienybė“, remonto mechaninė gamykla, I. Meskupo baldų, „Lelijos“ susivienijimo siuvimo, P. Eidukevičiaus odos ir avalynės susivienijimo fabrikai, koklių įmonė, „Šilo“ medienos apdirbimo įmonė, tarybinis ūkis-technikumas. 1976 m. miesto rytinėje dalyje pastatytas Dukstynos mikrorajonas, 9-ajame dešimtmetyje pietinėje dalyje – Pivonija. Po 1980 m. nutiesus magistralę A2 Vilnius–Panevėžys miestas liko pašonėje, sumažėjo pravažiuojančių mašinų srautai.
1992 m. patvirtintas naujasis Ukmergės herbas. [3]
