Tiražas 200 egz
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos majoro, Lyderio ugdymo skyriaus viršininko Alberto Daugirdo parengtas leidinys – „Vilniaus pedagoginio universiteto studentų-savanorių kuopa 1991–1996 m.“ – pasakoja apie jo paties ir draugų, buvusių studentų-savanorių, veiklą 1991 m. sausio–rugpjūčio mėn. saugant Atkuriamąjį Seimą, vėliau ir kitus svarbius valstybės objektus, entuziastingai įsijungiant į savanorišką valstybės gynybą nuo sovietinės agresijos. Tai dokumentinė knyga, kurioje panaudoti autoriaus užrašai nuo 1991 m. vasario, kelių kolegų tekstai, kuopos metraštis, budėjimų ir mokymų žurnalai, fotonuotraukos, tų dienų bendražygių anketos apie jaunų Lietuvos žmonių ryžtą ir pasišventimą Tė- vynei, kūrybiškumą siekiant užsibrėžto tikslo. Jų kuopa – vienintelis Lietuvos ginkluotose pajėgose kovinis studentų padalinys. Kuopos pirmtakai dar 1991 m. sausį prisiekė Lietuvos Respublikai. Turėjo įvairių kovinių užduočių: saugant Parlamentą, jo šturmo atveju – atakuoti priešą iš užnugario, tam specialiai rengėsi. Vėliau, susikūrus kuopai, kūrybiškai tobulinosi. Tai buvo vienintelis SKAT padalinys jau nuo 1992 m. rengęs daugiadienes ištvermės ir valios reikalaujančias žiemos ir vasaros pratybas, daugiausia naktinius žygius; vienintelis – organizavęs karinės literatūros rengimą ir leidybą (kuopos vado A. Daugirdo parengta knygelė „Tai turi žinoti savanoris“ ne tik moko, bet ir perduoda partizanų kovos patirtį, kuopos dienynas, vertimai iš JAV karinės literatūros ir kt.). 1993 m. pabaigoje atidarytas kuopos muziejus, yra kuopos LEIDINĮ PRISTATANT ĮKVEPIANTI KNYGA APIE STUDENTŲ SAVANORIŲ PAREIGĄ IR ATSAKOMYBĘ, INICIATYVIĄ VEIKLĄ TAUTOS IR TĖVYNĖS LAISVĖS LABUI - 7 - archyvas. Sukurtas garbės ženklas „Studentas-savanoris“ (laurų vainikas ir kalavijas ant atverstos knygos, autorius Liudas Gedminas) geriausiems savanoriams, skatinantis patriotizmą ir garbingus veiksmus. Kuopos dvasią kėlė daina, dažnai pradedama paties kuopos vado Alberto, ir senovės lietuvių karo šokis „Meškutė“. Kuopa buvo pripažinta stipriausiu kariniu padaliniu Vilniaus rinktinėje. Vadovybės palinkėjimas – kad studentų kuopos nariai taptų įvairaus lygio vadais – išsipildė. Net 19 buvusių VPU kuopos studentų tapo profesinės karo tarnybos kariais, iš jų 14 – karininkų, 10 – dabartinių majorų. Jų dvasinės, kovinės brandos kelio ištakos autentiškai, dalykiškai atskleistos leidinyje. Kuopa tikrai buvo, pačių dalyvių nuomone, kažkas daugiau nei patriotizmo išraiška, draugų ir bendraminčių sambūris, geriausia taurumo, žmogiškumo mokykla. Tai gražiausias ir tauriausias tarnavimo Tėvynei pavyzdys. Leidinyje pateikti įvykiai, studentų-savanorių kuopos narių sąrašai ir biografijos, Laisvės kovų, valstybės atkūrimo metų jaunimo žygius priartina prie mūsų dienų. Knyga svarbi auklėjant mūsų jaunimą, visuomenę, karius, pažįstant Laisvės kovų istoriją. Atskleista studentų-savanorių kuopos patirtis ir mūsų gyvenimas rodo, kad dabartinė- je vidurinio ir aukštojo mokslo sistemoje yra reikalingas karinis-patriotinis ugdymas
