Tiražas 250 egz., 2011 m.
Atsakingasis redaktorius rašė:
Lietuvos atrama visada buvo jos žmonės. Sunkiais laikais tarpusavio susipriešinimas dingdavo, smulkūs interesai nueidavo į antrą planą, o giluminiai bendruomenės ryšiai tapdavo tuo cementu, kuris tik sustiprindavo neįveikiamą tautos monolitą. Taip, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gimė ir Lietuvos kariuomenė, o pirmaprade šeima tapo Mokomasis junginys. Iš jo radosi vėlesni štabai, kuopos ir batalionai, iš jo formavosi Lietuvos karininkų ir puskarininkių korpusai, kūrėsi padalinių tradicijos, ženklai ir uniformos. O svarbiausia – brendo laisvos ir nepriklausomos valstybės kariuomenės dvasia. Kapitonas Artūras Katilius, šios knygos autorius, simbolizuoja šią kariuomenės dvasią: be jokio materialinio paskatinimo, kiekvieną laisvą minutę tarnyboje, namuose skyrė saviesiems bendražygiams – generolams ir eiliniams – surinkti, įkalbėti juos parašyti savo atsiminimus, surasti seniai primirštas nuotraukas, pasidalyti tuo vieninteliu išsaugotu ženklu. Nėra tokio archyvo, tokios praeities saugyklos, kur garbusis autorius nebūtų nuėjęs. Pasirodo, apie savo dabartį, kuri tik ką virto praeitimi, mes tiek mažai žinojome: skelbtuose tekstuose yra labai daug netikslumų, nutylėjimų, neatitikimų. Kapitonas Artūras Katilius mokomajam junginiui pastatė paminklą, pro kurį negalės abejingai praeiti nei vienas Lietuvos kariuomenės istorijos tyrėjas. Geroji šios knygos dvasia, autorius, nebūtų pasiekęs savojo rezultato, jeigu ne jo pagalbininkai ir bendražygiai. Ilgametis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Redakcinio skyriaus vedėjas dr. Vytautas Tininis, jo bendradarbiai ir pagalbininkai skyrė daug pastangų, kad rašoma knyga įgautų reikalingą formą ir stilių, kad būtų priimta skaitytojų, kad šviestų ir švytėtų. Kad kariai pasijustų įvertinti ir pagerbti. Kad Lietuvos kariuomenės dvidešimties metų jubiliejus būtų įprasmintas istorinės reikšmės neprarandančiu leidiniu – Krašto apsaugos departamento Mokomojo junginio veiklos ir jo žmonių nuveiktų darbų istorija.
