Stovis-scan.
Seirijai – miestelis Lazdijų rajone, šalia kelio 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai , Sūduvos aukštumoje. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Algirdo ir Vytauto).
Yra Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584 m.), A. Žmuidzinavičiaus vidurinė mokykla, lopšelis-darželis „Žibutė“, biblioteka, paštas (LT-67010).
Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Įmonės aikštėje galima mokytis joti, su instruktoriumi ir pakeliauti regioninio parko teritorijoje įrengtais Trako botaninio draustinio keliukais. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių.
Žinomi nuo XVI a. pradžios kaip valdovo žemė, Ldk Žygimanto Senojo padovanota Jonui Sapiegai, o vėliau atitekusi Radviloms. Pirmasis dvaro savininkas Jurgis Radvila, Vilniaus pilininkas, 1537 m. pastatydino bažnyčią, o aplink dvarą pradėjo kurtis miestelis. Seirijai kurį laiką buvo kalvinizmo centras. Boguslavas Radvila, nors ir kalvinas, 1656 m. užrašė Seirijų bažnyčiai išlaikyti 12 valakų žemės. Mirus B. Radvilai, jo duktė Karolina ištekėjo už vokiečių kunigaikščio ir jam padovanojo Seirijus.
1795 m. Seirijai atiteko Prūsijai, čia buvo karališkasis dvaras. 1815 m. kartu su Užnemune priklausė Rusijos imperijai. XIX a. pradžioje išaugo drobių audimo pramonė. 1863 m. Seirijai buvo vienu iš sukilimo židinių, o 1863 m. rugpjūčio 7 d. Felikso Kolyškos vadovaujami sukilėliai čia kovėsi su rusų caro kariuomene. 1900 m. Seirijai smarkiai apdegė.
Sovietmečiu buvo „Vienybės“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas.
2003 m. patvirtintas Seirijų herbas.
