Stovis-scan. Geras.
Dydis - 14/9cm. Standartinis.
Lietuva iki 1940 metų.
Balbieriškis – miestelis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio 130 Kaunas–Prienai–Alytus . Seniūnijos ir parapijos centras.
Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Žygimantas Senasis1502 m. prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. 1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš 1520 m. įsteigta katalikų (1612–1644 m. – evangelikų liuteronų) parapija. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1731 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.
Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. Nuo 1781 m. veikė parapinė, nuo 1864 m. valdinė mokykla. 1782 m. sudegė 20 sodybų. 1795–1807 m. priklausė Prūsijai, 1797–1801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 m. sukilimo miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio Tado Tiškevičiaus, nuo 1841 m. miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. XIX a. pabaigoje Balbieriškį svarba ėmė nustelbti Alytus.
Balbieriškis 1906 m.Nuo 1907 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, įsteigta biblioteka-skaitykla. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės. 1913 m. įkurta spirito gamykla (dab. AB „Stumbras“ filialas). 1926 m. įsteigta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Veikė ir žydų pradžios mokykla (chederis). Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. didelė miestelio dalis sudegė. 1946 m. miestelį užėmė Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones.
1949–1992 m. M. Kalinino kolūkio centras. Balbieriškis įėjo į numatomos Birštono hidroelektrinės patvankos teritoriją, dėl to nesiplėtė. [3]Miestelyje nuo 1945 m. buvo vidurinė, dab. Balbieriškio pagrindinė mokykla [4] ir profesinė technikos, dab. Alytaus profesinio rengimo centro skyrius, mokyklos. Stūkso paminklinis akmuo sovietų kariams (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). 1958 m. gegužės 15 d. Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos potvarkiu suteiktas miestelio statusas. [5] 2001 m. patvirtintas Balbieriškio herbas (dail. Rolandas Rimkūnas), vėliava. [6]
2013 m. rugpjūčio men. 7-8 dienos naktį iki pamatų sudegė medinė Balbieriškio bažnyčia.
