Stovis - geras. Originalas. Reta.
Dydis - 14/9cm. Standartinis.
Kurkliuose 1930 m. rugpjūčio 17 d. surengtas katalikiškų organizacijų kongresas (dalyvavo vyskupas Mečislovas Reinys, prof. Pranas Dovydaitis).
Kurkliai – miestelis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į šiaurę nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 14 km į pietus nuo Anykščių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra paštas (LT-29015), 1946 m. įkurta biblioteka,[3] vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija.
Išplėtota smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė „Kurklių karjeras“), kiaulininkystė („Jara“).
Į rytus nuo Kurklių yra Buteikių piliakalnis, Kurklių pilkapynas. XIII a. – XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir Deltuvos krašto žemės centras. XV a. – XVI a. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kurklių dvaras. XVI a.pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie šios veikė mokykla. 1564 m. Kurkliai gavo prekybos privilegiją, kuri atnaujinta 1726 m., 1727 m. ir 1776 m. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų kanauninkų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1706 m. leista statyti sinagogą.
Kurkliai nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą.
Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus plento Sankt Peterburgas–Varšuva ruožą Daugpilis–Kaunas. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija; iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 m. ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais, vyko Kurklių-Panevėžio operacija. Po Antrojo pasaulinio karo Kurklių apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[4]
2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1829 [5] patvirtino Kurklių herbą.
