19-12-06 09:53

Foto - Ulonų vachmistras Petras Kyga. 1.

Prekė Nr.:18670506 1940

Kainų siūlymai

2018-09-30 22:14
15.00 €
  • Aprašymas

    Stovis-scan. Geras. 

    Originalas. 

    Dydis - 13,5/8,5cm. Standartinis. 

    Iš Lietuvos kariuomenės ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulko vachmistro Petro Kygo albumo.

    Vincas TUMOSA

    Ulonai, ulonai,
    Širmieji žirgeliai, 
    Širmieji žirgužėliai,
    Jaunieji broleliai.

    Ant žirgo sėdėjau,
    Pentinai blizgėjo,
    Į mane mergelės
    Su meile žiūrėjo

    Dar ir šiandien iš senų nuotraukų spindi baltakepurių Lietuvos ulonų veidai, o kiti puikuojasi ant žirgų su kardais prie kairiojo šono. 

    Fotografavosi vyrai nuotraukoms, kurias atminčiai išdalins tarnybos draugams, mylimoms mergaitėms. Tik tada dar nenumanė, kad fotografuojasi ir istorijai, būsimai skaudžiai Lietuvos istorijai. Šiandien jų gyvųjų rikiuotėje mažai belikę. Tačiau nuotraukas randame artimųjų albumuose, kolekcininkų rinkiniuose, o kaimuose padidintas ir primityviai nuspalvintas matome kabančias ant sienų. Alytuje, kur 1926-1939 m. buvo dislokuotas pulkas, dažnai rengiamos šių nuotraukų parodos.

    Antrasis ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas Alytuje daugeliui Lietuvos jaunuolių buvo patriotinio auklėjimo ir vyriškumo mokykla. Pasibaigus ginkluoto pasipriešinimo kovoms ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sužinojome, kad nemažai Alytaus ulonų kovojo ir žuvo partizanų gretose...

    Internete suradau savo kraštiečio Petro Kygos, tarnavusio II ulonų LD kunigaikštienės Birutės pulke Alytuje, nuotraukų. Gimęs 1901 metais Pilviškių valsčiuje, Balčiūnų kaime, Petras karo prievolę atliko Vilkaviškyje, kur buvo įkurdintas šis pulkas, o ją baigęs pasiliko tarnauti liktiniu. 1926 metais pulką perkėlus į Alytų, tarnybą tęsė šiame mieste. Turėjo vachmistro laipsnį.

    1930 m. nuotraukoje nufotografuotas su dviem medaliais ir šuolininko su kartimi statulėle. Tikriausiai tai varžybose laimėtas prizas, mat, Petras kultivavo šią sporto šaką ir buvo kariuomenėje šuolio su kartimi rekordininkas. Atsimenu, prieškarinio „Kario" žurnalo viršelyje buvo išspausdinta nuotrauka su prierašu „Šoka vachmistras Petras Kyga". Nuotraukos originalą pamačiau fotoparodoje „Alytaus ulonai". Pasigėrėjau fotografo sėkme: šuolininkas, perskriejęs kartelę, ore guli kryžiumi – „rankos į šalis, kojos glaustai".

    Partizanų vadas Juozas Petraška, pulke tarnavęs 1939 m., gerais žodžiais prisiminė Petrą Kygą ir apibūdino jį kaip reiklų ir principingą karininką.

    1940 m. sovietinė okupacija sugriovė Petro šeimos gyvenimą: namą valdžia nacionalizavo, o jie su žmona išvažiavo į savo gimtines. Petras grįžo į savo Balčiūnų kaimą Vilkaviškio rajone. Pokario metais gyveno pusiau nelegaliai, nes broliai buvo persekiojami už paramą partizanams, o vėliau įkalinti. Pas ūkininkus dirbo atsitiktinius darbus. Per talkų pabaigtuves, esant didesniam klausytojų būriui, įdomiai pasakodavo apie Alytų, jo gražias apylinkes, Punios piliakalnį, apie ulonų pratybas stačiuose Nemuno šlaituose, o paskui visi pakiliais balsais traukdavo Petro mylimą dainą; "Kelkim kardus į padangę už tėvynę mūsų brangią". Vėliau mus, kaimo vaikus ir paauglius, sudomino sportu. Buvęs ulonas pademonstravo, kaip šokama su kartimi. Tik vietoje šio sportinio įrankio rėmėsi ilgakočiu grėbliu, o kartelę atstojo kiemo vartai. Na ir prasidėjo mūsų treniruotės su grėbliu per tvorą. Šokinėti ėmėsi net mergaitės. Laimei, nė vienas „neprisižemino" raitom ant tvoros statinių. O kaip berniukams augti be skersinio („turniko"). Netrukus keliose sodybose atsirado tarp medžių pritvirtintos „štangos". Ir čia Petras pamokė „laužti mešką", padaryti „skliautą", ugdyti jėgą ir ištvermę atliekant prisitraukimus.

    Suvarius ūkininkus į kolchozus, Petras išvyko iš savo krašto arčiau valdiškų darbų ir įsikūrė Šakių rajone netoli Barzdų. Dirbo „prie melioracijos". Tačiau ryšio su buvusiais kaimynais nenutraukė. Mirė 1973 metais. Barzdų miestelio kapinėse ilsisi buvęs Alytaus ulonas, palikęs apie save daug gerų prisiminimų. Giminės pasirūpino, kad jo tarnybos Alytuje nuotraukos būtų daug kam prieinamos ir paskelbė viename interneto puslapyje. 

    Autorius:Vincas TUMOSA 

     

    Šaltinishttp://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-663

     

    Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis kavalerijos dalinys, veikęs 19241940 m. ir dislokuotas Kaune, nuo 1926 m. Alytuje.

     Antrasis raitelių pulkas 1920 m. spalio 30 d. slaptu kariuomenės vado įsakymu iš Pirmojo raitelių pulko eskadrono pradėtas formuoti Kaune. Pulko vadu paskirtas buvęs Pirmojo raitelių pulko vadas karininkas Pranas Jackevičius. Mobilizacija vyko spėriai. 1920 m. lapkričio 16 d. I eskadrono vadu paskirtas kapitonas Povilas Plechavičius, lapkričio 17 d.- II eskadrono vadu paskirtas leitenantas M. Valentėlis. Jau 1920 m. gruodžio 1 d. pradėti formuoti III ir IV eskadronai, kurių vadais paskirti leitenantas K. Remišauskas ir kapitonas Kazys Tallat-Kelpša. 1920 m. pabaigoje pulke buvo 13 karininkų, 2 karo valdininkai, 486 kareiviai. Pulkas turėjo 484 arklius, 140 šautuvų, 5375 šovinius, 33 kardus, 8 telefono aparatus, 10 km telefono kabelio, 12 vežimų, 20 pakinktų, 216 balnų ir kt. [1]

    1926 m. Lietuvos kariuomenės Antrasis ulonų pulkas perkeltas į Alytų, jam suteiktas Lietuvos kunigaikštienės Birutės vardas. 1935 m. gegužės mėn. atskyrus vieną pulko eskadroną, iš naujo suformuotas Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas.

    Pulke buvo keturi kavalerijos eskadronai, kulkosvaidžių ir techninis eskadronai bei pabūklų būrys. Iš viso nuolat pulke tarnavo apie 1000 karių. Pulkas įėjo į Trečiosios pėstininkų divizijos sudėtį.

    Iš Vikipedijos.

  • Kita informacija
    Prekės būklė: Nebetinkama tiesioginiam vartojimui
    Buvimo vieta: Vilnius
    Apžiūrėta kartų: 130
  • Prenumeratos
    Kategorija - Senos foto nuotraukos
    Požymiai -1940
19-12-06 09:53