Stovis - scan.
Dydis - 13,5/8,5 cm. Standartinis.
Lietuva iki 1940 metų.
Lietuvos kariuomenės pradžia.
Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys.
1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną.
1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais.
