Stovis-scan. Originalas. Reta.
Dydis - 12/9cm.
Lietuva. Iki 1940 metų.
Pranas Jackevičius (1877 m. spalio 6 d. Pamarnakiai, Subačiaus valsčius – 1938 m. rugpjūčio 25 d. Kaunas) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Duktė Galina Jackevičiūtė. 1899 m. Rusijos imperijos kariuomenės savanoris. 1902 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, 1911 m. – raitelių kursus Carskoje Selo. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, rotmistras. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1919 m. gegužės mėn. Pirmojo raitelių pulko vado padėjėjas (pavaduotojas), 1919 m. liepos mėn. – 1920 m. liepos mėn. – pulko vadas. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose su Raudonąja armija ir bermontininkais. 1920 m. pulkininkas. Nuo 1920 m. spalio mėn. Antrojo raitelių pulko vadas, 1921–1926 m. – vėl Pirmojo raitelių pulko, 1926–1931 m. – Husarų pulko vadas. 1931–1932 m. kartu ėjo ir kavalerijos viršininko pareigas. 1932 m. liepos mėn. – 1934 m. balandžio mėn. kavalerijos viršininkas.[1]
Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys.
1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną.
1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais.
1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose.
1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
