Stovis - scan. Geras.
Dydis - 14/9 cm. Standartinis.
1924m. Prancūzija. Šamoni kurortas.
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės suvaidino milžinišką vaidmenį Lietuvos olimpinio sąjūdžio istorijoje. Jas neperdedant galima vadinti Lietuvos olimpinio sąjūdžio varikliu. Vienas mūsų šalies sporto sąjūdžio organizatorių Stepas Garbačiauskas, tuo metu dirbęs kariuomenės fizinio lavinimo instruktoriumi ir bendradarbiavęs „Kario“ žurnale, redaktoriaus kap. Rusecko iniciatyva 1924 m. sausį buvo komandiruotas į Prancūzijos kurortą Šamoni, kuriame vyko tarptautinės žiemos sporto savaitės varžybos (vėliau pripažintos pirmosiomis ŽOŽ). Jis ten buvo akredituotas kaip žurnalistas (tai pirmas olimpinėse žaidynėse akredituotas Lietuvos žurnalistas). Pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse buvo akredituoti 48 žurnalistai, atvykę iš 13 užsienio šalių, ir 40 Prancūzijos žiniasklaidos darbuotojų. Viešėdamas Šamoni S.Garbačiauskas aiškinosi, kokių galimybių turi Lietuvos sportininkai vasarą dalyvauti VIII olimpiados žaidynėse Paryžiuje. Tuo metu jau vyravo nuostata, kad į olimpines žaidynes savo sportininkus gali siųsti tik tos šalys, kurios yra įkūrusios savo nacionalinius olimpinius komitetus. Išsiaiškinus, kad Lietuvos sporto lyga (LSL) visiškai atitinka NOK organizacijos reikalavimus, Lietuva buvo pakviesta į VIII olimpiados žaidynes. Taip 1924 m. Paryžiuje mūsų sportininkai debiutavo olimpinėse žaidynėse, o Lietuvos sporto lyga buvo pripažinta Nacionaliniu olimpiniu komitetu.
Steponas Garbačiauskas (1900 m. balandžio 17 d. Rygoje – 1983 m. rugpjūčio 3 d. Ciuriche) – Vienas iš sporto pradininkų Lietuvoje. Lengvaatletis, futbolininkas, sporto žurnalistas, diplomatas. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas. Nacionalinis lengvosios atletikos čempionas ir rekordininkas.
1914–1918 m. gyveno Maskvoje. 1918 m. atvyko į Kauną. Savo iniciatyva su bendraminčiais sportininkais 1919 m. įsteigė pirmąją Lietuvos sporto organizaciją „Lietuvos sporto sąjunga“, kuri nuo 1920 m. pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą. Vėliau 1922 m. prisidėjo kuriant Lietuvos futbolo lygą ir Lietuvos sporto lygą. 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas, futbolo rinktinės kapitonas, sporto žurnalistas. 1922 m. pradėto leisti žurnalo „Lietuvos sportas“ redaktorius.
1925–1930 m. Argentinos konsulato Kaune sekretorius. Nuo 1930 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1936 m. Lietuvos vicekonsulas Ciuriche. Po Antrojo pasaulinio karo kurį laiką buvo Bendrojo Amerikos lietuvių fondo atstovas Šveicarijoje. Padėjo rengti įvairias tarptautines varžybas. [1]
1919–1928 m. žaidė LFLS Kaunas ir kitose Lietuvos futbolo komandose. 1923–1924 m. ir 1926 m. Lietuvos futbolo rinktinės narys. 1921–1925 m. lengvosios atletikos Lietuvos rekordininkas 60 m, 100 m, 200 m nuotolio, 4×100 m estafetės bėgime.
