Stovis-scan.Geras.
Dydis - 13,5/8,5cm. Standartinė.
Foto L.Bekker. Čekiškė.
Miestelis įsikūręs Vidurio Lietuvos kalvagūbryje, kairiajame Dubysos krante šalia kelio Vilkija–Ariogala, į pietus nuo Ariogalos.
Dabartinio miesto vietoje 1542 m. minimas Piktakiemio kaimas, XVI a. viduryje į pietryčius nuo Piktakiemio, už upelio įkurtas Čekiškės dvaras (ankstesnis vardas – Čekakampiai), o 1600 m. jau minima ir Čekiškės gyvenvietė Šedvydžių dvaro žemėse. XVII a. Čekiškė priklausė dvarininkui Gedgaudui Jurgiui Gedgaudui Mackevičiui. Apie 1620 m. jis pastatė bažnyčią ir čia buvo įkurta parapija, 1625–1627 m. pradėjo veikti parapinė mokykla, bet 1636 m. kaimas ištuštėjo ir 1687 m. Vilkijos seniūnijos inventoriuje minimas tuščias 6 valakų kaimas – Piktakiemis arba Čekiškė. XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje pradėjo kurtis miestelis, minimas 1738 m., kuris 1762 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1857 m. jau buvo 51 sodyba. 1863 m. su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais čia kovėsi B. Koliškos vadovaujami sukilėliai.
1885 m. veikė 3 maldos namai, pašto stotis. Po 1887 m. gaisro miestelio planas patobulintas. 1902 m. įsteigta valdiška pradinė mokykla, buvo 790 gyventojų. XX a. 3-ajame dešimtmetyje miestelyje buvo lentpjūvė, malūnas, dvi milo vėlimo ir dvi kailių bei odų dirbtuvės, apie 20 parduotuvių. Tarpukariu apie 70 proc. miestelio gyventojų buvo žydai, dauguma jų žuvo per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu. [4]
Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. prezidento Valdo Adamko dekretu patvirtintas Čekiškės herbas. Kadangi spylinkėse teka nemažai upių ir upelių, herbo apačioje pavaizduota baidarė su dviem irklais, o viršuje – kviečių varpų vainikas, simbolizuojąs derlingumą ir gyvybę.
