Stovis-scan. Geras.
Dydis - 13,5/8,5cm. Standartas.
Pulkininkas leitenantas Benediktas Svilas su ordinu.
Benediktas Svilas (1898 02 08 Žaibiškių k.,Užpalių vlsč, Utenos apsk. - 1942 01 03 Rešotose, Krasnojarsko kr.) - Lietuvos kariuomenės karininkas, pasienio dalinių ir policijos valdininkas, Vyčio kryžiaus ordininkas.
Biografija
Benediktas Svilas gimė 1898 m. vasario 8 d, Žaibiškių kaime, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. Mokėsi Užpaliuose ir Zarasų progimnazijoje.
1919 m. vasario 28 d. savanoriu įstojo į Panevėžio srities apsaugos batalioną (veliau 4- as pėstininkų kun. Mindaugo pulkas). Po trumpų apmokymų, kaip turinčiam pakankamą išsilavinimą, suteikiamas viršilos laipsnis ir pasiunčiamas į frontą su bolševikais. Mūšyje prie Kupiškio buvo sužeistas. Pasveikęs kovėsi su bermontininkais prie Radviliškio. Nuo 1920 m. spalio 16 d. mušė lenkus prie Širvintų ir Giedraičių. Narsumu pasižymėjusį savanorį pasiuntė į karininkų kursus,kuriuos baigus, 1921 m.sausio 12 d. suteikiamas leitenanto laipsnis ir skiriamas 4 - jo pest. pulko 7 kuopos vadu. Nors kovos su Lietuvos priešais baigėsi ir buvo nubrėžta demarkacinė linija, bet lenkų puldinėjimai nesiliovė. B. Svilo vadovaujama kuopa narsiai gynė Lietuvos sienas, ne kartą narsiai atmušdama lenkų išpuolius Širvintų - Giedraičių - Musninkų ruože. Už šias kovas leitenantas B. Svilas 1923 m. balandžio 3 d. kariuomenės vado įsakymu Nr.62, apdovanojamas Vyties Kryžiumi Nr. 1108,
Pristatydamas narsųjį leitenantą apdovanojimui kapitonas Juozas Variakojis rašė; "Puldamas Avižonių kaimą su šūksmu "Valio", atakavo lenkų veikiantį kulkosvaidį, kol nepribėgo iki jo per 20 - žingsnių. Kai kiti milicininkai pradėjo gultis, jis savo ypatingu narsumu, griežtumu ir pasiryžimu privertė atakuoti lenkų kulkosvaidį ir tik jo dėka tvarkingai įpuolė į kaimą išvengdami savo aukų ir pridarydami lenkams daug nuostolių. Įsiveržus į kaimą, vienas iš pirmųjų bėgdamas daužė lenkus granatomis, o kulkosvaidį su kulkosvaidininku paėmė belaisviu".
1924 m.vasario 26 d. pačiam prašant paleistas į atsargą, priimtas į pasienio policiją Vilkaviškio baro rajono viršininku. 1927 m. spalio 15 d. paskirtas pasienio policijos Ukmergės baro viršininku. Nuo 1928 m. lapkričio 15 d. Ukmergės miesto ir apskrities policijos vadas. Nuo 1937 m. liepos 15 d. iki 1940 m. birželio 26 d. - Zarasų apskrities policijos vadas. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, atleistas iš pareigų gyveno savo ūkyje Viršuliškių kaime Širvintų rajone. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, išvežtas į Rešotų konclagerį Krasnojarsko krašte ir ten 1942 m. sausio 3 d žuvo. Žmona Bronislava Bereznauskaitė - Svilienė (1902 - 1981) su sūnumi Jurgiu (gim. 1927) ištremta į Oirot Turos rajoną, Altajaus krašte. Sūnus Eugenijus Svilas (1926 - 1949) Žaliojo Velnio rinktinės partizanų būrio vadas, slapyvardžiu "Slyva" žuvo kovoje su sovietiniais baudėjais Ukmergės rajone.
Apdovanojimai Benediktas Svilas apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), DLK Gedimino IV laipsnio ordinu (1928), medaliais; Savanorių (1928), Lietuvos Nepriklausomybės 10 - čio (1928), ir Latvijos išsivadavimo kovų 10 - čio (1929)
