Stovis-scan.
Dydis - 17,5/12,5cm. Didesnė.
Iki 1940m.
1927 m. profesoriaus Antano Rukuižos iniciatyva Alytuje įkurta Aukštesnioji miškų mokykla.
Taip Alytuje pirmą kartą per visą jo gyvavimą atsirado tokio aukšto lygio mokykla. Jai parinkta vieta Saratovo kareivinių (apie jas jau ne kartą pasakojome) rajone, kur Krašto apsaugos ministerija skyrė keletą vienaaukščių medinių trobesių mokytojų butams ir mokyklai. Tačiau nepagalvota, kad atvykstantiems studentams kažkur reiks gyventi, todėl pradžioje mokykla ir bendrabutis buvo viename name. Vėliau, atsiradus bibliotekai (po dešimties metų joje buvo 1 tūkst. 552 knygos), daugėjant kabinetų, teko vėl prašyti patalpų iš kariškių. Šįkart jie buvo dosnesni – mokyklai užleido dviejų aukštų medinį pastatą.
Iki pat 1929 metų sausio 1 dienos, kol buvo parengtas Mokyklos statutas, joje vadovautasi žemės ūkio ministerio patvirtinta instrukcija. Ir priėmus Statutą įvyko savotiškas akibrokštas: statutas yra, o kaip mokslo įstaigos savarankiškumo – ne. Kaip čia nutiko? Ogi paprastai: įkūrus mokyklą iš Alytaus miškų urėdijos buvo paimtas tam tikras miško plotas ir įkurta Mokomoji urėdija (čia mokytojai privalėjo dirbti administracinį darbą), Statutas teisiškai patvirtino šių įstaigų susiejimą. Tai pabrėžta ir pavadinime – Aukštesnioji miškų mokykla ir Mokomoji urėdija. Ir tik 1934 metais, praplėtus ir pataisius mokymosi programą, viskas stojo į savo vėžes – taip, kaip ir priklauso: šis junginys išskirtas. Nuo tada urėdija tapo tik pagalbine mokymosi priemone, o mokykla oficialiai tituluota Alytaus aukštesniąja miškų mokykla.
