Stovis-scan.
Dydis - 14/9cm.
Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 1919–1940 m., dislokuotas Kaune, Aukštojoje Panemunėje.
Pulką 1919 m. kovo 2 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Kaune organizavo Kauno komendantūros karininkas Kazys Škirpa. Iš pradžių jis vadinosi atskiras Kauno batalionas. Iš Kauno komendantūros buvo išskirtos 5-oji ir 6-oji pėstininkų kuopos bei 2-asis husarų eskadronas. Pėstininkų kuopos tapo 1-ąją ir 2-ąją kuopomis, prie kurių netrukus prisijungė nauji savanoriai. Kovo 23 d. atvyko 20 kareivių iš Kauno miesto komendantūros mokomosios komandos ir 16 kareivių iš grenadierių komandos. Kovo 28 d. prisijungė Kauno mokomosios komandos 1-osios ir 4-osios kuopos kariai ir keletas savanorių kulkosvaidininkų iš Vilniaus. Naujai atvykusios 1-oji kuopa pervadinta 1-ąja kuopa, 4-oji – 2-ąja kuopa, o iki tol buvusios 1-oji kuopa pervadinama 3-ąja kuopa, 2-oji kuopa – 4-ąja. 1919 m. birželio 20 d. Vyriausiojo karo vado įsakymų Nr.12 batalionas pavadintas Vilniaus batalionu. 191 m. lapkričio 10 d. Vyriausiojo Kariuomenės vado įsakymu Vilniaus batalionas pervadintas 5-uoju pėstininkų pulku. Iš esančių kuopų bei iš Seinų atvykusios vienos komendantūros kuopos suformuoti I ir II batalionai. III batalionas 1920 m. sausio mėnesį suformuotas iš Pasvalio komendantūros ir iš Telšių apskrityje pašauktų naujokų. 1920 m. vasario 7 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr.239 Penktajam pėstininkų pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio vardas. [1]
Pulkas dalyvavo mūšiuose su bolševikais ties Pajautiškėmis, Stašiūnais, Zarasais, Imbradu. 1919 m. pabaigoje pulkas kovėsi su bermontininkais prie Šiaulių, o 1920 m. kovojo su lenkais prie Seinų, Augustavo, dalyvavo Berznyko mūšyje. Karui su lenkais aprimus, 1920 m. lapkričio mėn. pulkas saugojo demarkacijos liniją bare Dubingiai-Zarasai. Nuo 1922 m. gegužės pabaigos pulkas perkeltas į Aukštąją Panemunę. Įėjo į Antrosios pėstininkų divizijos sudėtį.
