Stovis-scan.
Dydis - 14/9cm.
Dariaus ir Girėno laidotuvės.
Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu – į Kauną.
Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.
Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S.Dariaus duktės Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.
