Stovis-scan. Geras.
Dydis - 14/9 cm. Standartinis.
Iki 1945 metų.
Praėjęs paštą.
Adolfas Hitleris (vok. Adolf Hitler, slapyvardis Vilkas, 1889 m. balandžio 20 d. – 1945 m. balandžio 30 d.) – buvo austrų kilmės vokiečių politikas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų, dar gerai žinomos sutrumpintu pavadinimu – Nacių, partijos vadas (fiureris – vok. Führer). 1933–1945 – Vokietijos kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 metais iki 1945 metų Vokietijos nacionalinis lyderis (fiureris ir reichskancleris). Jisai, kaip nacistinės Vokietijos vadovas, vyriausias Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto kaltininkas.
Kariniais ordinais pasižymėjęs Pirmojo pasaulinio karo veteranas Adolfas Hitleris įstojo į NSDAP 1919 metais, o 1921 metais tapo tos partijos lyderiu. Po nepavykusio pučo Bavarijoje 1923 metais ir po jo sekusio A. Hitlerio įkalinimo, politikas savo charizmatiškų oratorinių sugebėjimų ir propagandos bei skleidžiamų vokiečių nacionalizmo, antisemitizmo, antikapitalizmo ir antikomunizmo idėjų dėka pelnė didžiulę vokiečių paramą. Po to kai Hitleris 1933 metais buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, šalis iš Veimaro respublikos greitai tapo Trečiuoju Reichu – šalimi, kurioje įsivyravo vienos partijos diktatūra, paremta totalitariniais ir autokratiniais nacionalsocializmo idealais.
Adolfas Hitleris galiausiai norėjo sukurti Naująją absoliutaus nacių Vokietijos viešpatavimo Europoje Santvarką. Norėdamas tai pasiekti, Hitleris laikėsi užsienio politikos, kurios tikslas buvo užimti arijams būtiną gyvybinę erdvę (vok. Lebensraum). Tam tikslui pasiekti buvo mesti valstybės resursai. Į priemonių planą įėjo ir Vokietijos perginklavimas, pasiekęs kulminaciją 1939 metais, kai Vermachtas įsiveržė į Lenkiją. Atsakydamos į tai, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą. Taip Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Per trejus metus Vokietija ir Ašies valstybės užėmė didžiąją dalį Europos, Šiaurės Afrikos, rytų ir pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno teritorijų. Tačiau dėl nacių Vokietijos patirtų nesėkmių invazijos į Sovietų Sąjungą metu, visiškai pasikeitė karo eiga, o sąjungininkai nuo 1942 metų perėmė iniciatyvą į savo rankas. Iki 1945 metų sąjungininkų pajėgos užėmė visas Vokietijos okupuotas teritorijas ir apsupo Vokietiją iš visų pusių.
Nacių Vokietijos pajėgos karo metu vykdė daugybę žiaurių veiksmų, įskaitant sistemingą daugiau kaip 17 milijonų civilių gyventojų žudymą.[1] 6 milijonai iš jų buvo žydų tautybės asmenys, karo metu patyrę genocidą, dar geriau žinomą Holokausto pavadinimu. Maždaug nuo 500 000 iki 1 500 000 nužudytųjų buvo romų tautybės žmonės.[2] Kitos masinių žudynių aukos buvo etniniai lenkai, Sovietų Sąjungos civiliai bei karo belaisviai, neįgalūs žmonės, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir kiti politiniai ar religiniai priešininkai.
Paskutinėmis karo dienomis, 1945 metais beprarandant Berlyną, Hitleris vedė savo ilgalaikę meilužę Evą Braun. Po mažiau nei dviejų dienų, norėdama išvengti patekimo į Sovietų pajėgų nelaisvę, pora nusižudė.[3]
