Stovis-scan.
Dydis - 14/9cm.
Praėjo paštą. Pašto ženklas.
Gasparas Feliksas Cirtautas (1841 m. birželio 21 d. Raseinių pavieto Veiviržėnų parapijos Aisėnų kaimo dalyje Padumblyje – 1913 m. rugsėjo 4 d. Berlyne) – Žemaičių vyskupas.
Gimė Gasparo Cirtauto ir Marcijonos Skomantaitės dešimties vaikų šeimoje. Nors tėvai buvo pasiturintys, tačiau į mokslą išleisti du sūnus – kunigą ir gydytoją, irgi Žemaičių krašto šviesuolį Petrą Cirtautą, padėjo Rietavo kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis.
1862 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1862–1864 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, 1864–1868 m. – Peterburgo dvasinėje akademijoje, ją baigė teologijos magistro laipsniu.
1868–1877 m. Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune dėstė lotynų kalbą, Šventąjį Raštą ir teologijos dogmas. 1877 m. vėl išvyko į Peterburgą ir Dvasinėje akademijoje dėstė pagrindinę ir specialiąją dogmatiką iki 1888 m., kai vyskupas Mečislovas Paliulionis parsikvietė jį į Kauną. 1888–1897 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius.
1897 m. popiežiaus išrinktas, Peterburgo dvasinėje akademijoje įšventintas vyskupu Rusijos caro paskirtas Žemaičių pavyskupiu. Kartu vyskupais paskirti: Antanas Baranauskas – Seinų vyskupu, Steponas Zvierovičius – Vilniaus vyskupu.[1]
Nuo 1908 m., mirus vyskupui M. Paliulioniui – Žemaičių vyskupijos valdytojas. 1910 m. popiežius Pijus X vyskupą G. Cirtautą paskyrė Žemaičių vyskupu. Vyskupo rūpesčiu ir pastangomis 1912 m. pradėta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios statyba. Deja, 1913 m. rugsėjo 4 d. po sunkios kepenų akmenligės operacijos Berlyne vyskupas mirė. Palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje.[2]
