Stovis-scan. Geras. 10 vnt. rinkinys.
Dydis - 11/7cm.
Išleido Marijonai. 1939m.
Žemaičių Kalvarijoje yra 21 Kryžiaus kelio kalno koplyčių (Kristaus kančios kelio stočių), iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad Šventojo Kryžiaus ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius.
Nuo 1742 m. Garduose pradėti rengti visuotiniai atlaidai, į kuriuos atvykdavo tūkstančiai tikinčiųjų iš Žemaitijos ir visos Lietuvos. Gautas popiežiaus leidimas atlaidams. Dabar kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites (paprastai liepos 1 – liepos 10 d.) vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Atlaidai vyksta liepos mėnesį.
Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Būdama trečioji naujoji Jeruzalė Lietuvos ir Lenkijos valstybėje po garsiųjų Zebžydovo (1604 m.) ir Pakošės (1628 m.) kalvarijų, ji kaip tik nešė į Žemaitiją ir į visą Lietuvą naują bendruomeniško Kančios kelio stočių pamaldumo formą, kuri per tris šimtus metų stipriai įsitvirtino mūsų šalyje. XVII a. pradžioje įkurta Žemaičių Kalvarija pirmą kartą perkėlė į Lietuvą tai, kas Europoje gyvavo jau du šimtus metų – pirmosios kalvarijos Vakarų Europos katalikiškose šalyse žinomos nuo XV a. pradžios. Žemaičių Kalvariją pasiekė antroji Europos kalvarijų steigimo banga, susijusi su Tridento Susirinkimo nutarimų, stiprinusių visą Katalikų Bažnyčią, dvasia. Su Žemaičių Kalvarija prasidėjo tikrasis kalvarijų kaip Jeruzalės Kristaus kelią atkratojančių kraštovaizdžio kompozicijų steigimas Lietuvoje, iš Žemaičių Kalvarijos į vėlesnes Lietuvos kalvarijas sklido nusistovėjusios jų kūrimo bei lankymo tradicijos. Reikšminga ir tai, kad Žemaičių Kalvarija yra vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje.
Kančios kelią Žemaičių Kalvarijoje sudaro dvi pagrindinės dalys – Kristaus suėmimo kelias, prasidedantis nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“ ir pasibaigiantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“, ir Kryžiaus kelias, prasidedantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“ ir besidriekiantis iki paskutinės, devynioliktosios, koplyčios „Šv. Kryžiaus atradimas“.
Kančios kelias Žemaičių Kalvarijoje padalytas į dvi dalis vadovaujantis vadinamuoju pusiausvyros principu. Kristaus suėmimo kelias ir Kryžiaus kelias turi beveik po vienodą koplyčių ir jose įrengtų stočių skaičių: Kristaus suėmimo kelias apima devynias pirmąsias koplyčias su dešimčia stočių, Kryžiaus kelias – likusias dešimt koplyčių su dešimčia stočių.
