Stovis-scan. Iš apyvartos. Įplyšimas per vidurį. Reta.
Originalas. Vandens ženklai.
Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas (rus. Павел Рафалович Бермонт-Авалов; 1877 m. kovo 4 d. Tiflisas – 1973 m. gruodžio 27 d. Niujorkas[1]) – rusų generolas majoras (1918 m.), Pirmojo pasaulinio karo, kontrrevoliucinių įvykių Baltijos šalyse 1918–1919 m. dalyvis.
Kilęs iš Usūrio kazokų. 1900–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. vadovavo Ypatingajam rusų korpusui (rus. Особый русский корпус, nuo 1919 m. rugsėjo – Vakarų savanorių armija, rus. Западная добровольческая армия), suformuotam Vokietijoje iš rusų belaisvių bei vokiečių savanorių. 1919 m. birželio mėn. su korpusu (pirmieji daliniai – gegužės 30 d.) ir štabu atvyko į Kuršą ir veikė kartu su Vokietijos kariuomenės daliniais, vadovaujamais R. fon der Golco. 1919 m. liepos 22 d. oficialiai paskirtas bermontininkų vadu, spalio 7 d. sudarė Vakarų Rusijos apygardos centrinę tarybą kovai prieš Raudonąją armiją. Apsišaukė gruzinų kunigaikščių Avalovų giminės palikuonimi [2].
Užuot parėmęs, kaip buvo planuojama, N. Judeničiaus žygį prieš Sovietų Rusiją, bandė užimti Baltijos šalis ir sukurti provokišką valstybinį junginį. Jo vokiečių apginkluota 10 000 žmonių armija užėmė Rygą. Joje vežiojamas vežime miesto ponioms aiškino, esą eisiąs didvyriškai gelbėti Petrogrado, tuo metu jo kariuomenė plėšikavo visose užimtose vietovėse.
Tuo metu suformuotos Baltijos respublikų vyriausybės kreipėsi pagalbos į Vakarų valstybes bei pačios ėmėsi kovoti prieš Bermonto pulkus. Didžiosios Britanijos vyriausybė jį paskelbė išdaviku ir baltagvardiečių pralaimėjimo prie Petrogrado kaltininku. Kai Baltijos šalių kariuomenės sumušė bermontininkus, 1919 m. pabaigoje Antantės spaudimo dėka Golcas buvo priverstas atitraukti dalinius iš Kuršžemės ir išvesti bermontininkus į Rytų Prūsiją. Kartu pasitraukė ir Avalovas.
Nuo 1919 m. P. Bermontas gyveno Vokietijoje. XX a. ketvirtame dešimtmetyje siūlė savo paslaugas A. Hitleriui. Vokiečių ir rusų kalbomis išleido atsiminimus „Kovoje su bolševizmu“ (1925 m.). 1939 m. buvo suimtas gestapininkų ir pusantrų metų kalintas. 1941 m. išvyko į JAV, kur gyveno iki mirties.
Iš Vikipedijos.
