85 mm.,
siuntimas
Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje, ūkininkų šeimoje. 1873 m. įstojo į Mintaujos vokiečių gimnaziją, kurią baigė 1880 m. Pinigais jį šelpė dėdė klebonas Aloyzas Šliūpavičius, vėliau pragyvenimui užsidirbdavo pats, mokydamas turtingųjų vaikus. Studijavo Maskvos (1880–1882), Petrapilio (1882) universitetuose.
Kilus riaušėms, kartu su kitais studentais suimtas. Kaip sunkiai sergąs ligonis, nebuvo išvežtas į Sibirą, bet nutremtas į Kauno guberniją. Jam leista gyventi tėviškėje su vietos policijos priežiūra. J. Šliūpas slapta perėjo Prūsų sieną ir nuvyko į Šveicariją, kur norėjo studijuoti svetima pavarde. Dėl materialinių priežasčių to padaryti nepavykus, leidėjo M. Jankaus kvietimu 1883 m. išvyko į Bitėnus redaguoti „Aušrą“, prieš tai aplankęs dr. J. Basanavičių Prahoje ir gavęs iš jo nurodymus dėl „Aušros“ leidimo.
1884 m. dėl veiklos „Aušroje“ J. Šliūpą ėmė persekioti vokiečių žandarai, liepė išvykti iš šalies. Su M. Jankaus pasu jis išvyksta į Lietuvą. Pasislapstęs Pernaravoje pas dėdę kunigą, Marijampolėje, Varšuvoje, Mintaujoje, gaudomas rusų, per Liepoją išvyko į Palangą. Tarpininkaujant kunigui M. Jurgaičiui, Palangos žvejai 1884 m. jį slapta nugabeno į Klaipėdą. Nukeliavęs iki Hamburgo, vėliau J. Šliūpas pasiekė JAV.
1884–1919 m. J. Šliūpas gyveno Amerikoje. 1885 m. pas jį atvyko sužadėtinė Liudvika Malinauskaitė-Eglė, su kuria jis tuoj susituokė. Amerikoje gimė trys L. ir J. Šliūpų vaikai – Aldona (1886), Keistutis (1888), Hypatija (1893). Jonas Šliūpas baigė Merilendo medicinos mokyklą (1887–1891), gavo gydytojo teises ir medicinos daktaro laipsnį. J. Šliūpas dažnai kilnojosi iš vienos vietos į kitą dėl savo lietuviškos veiklos
