Stovis-scan. Geras.
Diametras - 50mm.
Svoris - 65gr. Žalvaris.
Proginis. Autorinis Antano Vaičekausko darbas.
Kauno muzikinis teatras pastatytas 1891 m. pagal gubernijos architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Teatras pradėtas statyti 1890 m. Dviaukštis pastatas buvo eklektinės formos, turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas, Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui įrengtomis specialiomis ložėmis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G. Puškanceris. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d.
Vokiečių okupacijos metu (1916 m.) buvo padidinta scena ir patobulinti aktorių kambariai.
1920 m. gegužės 15 d., Kaunui tapus Laikinąja sostine, darbą čia pradėjo Steigiamasis Seimas.
1922–1925 m. Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams – Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.
Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera.
1930–1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas – pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas 1931 m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.
1940 m. liepos 21 d. išrinktas Liaudies Seimas Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Tarybine Socialistine Respublika. 1980–1984 m. teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.
Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų – Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.
2003 m. pradėtas teatro fasado remontas. 2007 m. pradėta Muzikinio teatro rekonstrukcija. Jos metu buvo sutvarkytos teatro gamybinės patalpos - dekoracijų gamybos cechai, dailininkų patalpos, butaforijos sandėliai, siuvykla, atnaujinta ir šiuolaikiškai įrengta baleto studija, kurioje paklotos amortizuojančios keturių lygių grindys su specialia linoleumo danga.
Suremontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki šiol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai. Rekonstruotoje Baltojoje salėje tilps 130 klausytojų.[1] Ženkliai pagerės ir salės akustika. Po rekonstrukcijos, Baltojoje salėje ketinama rengti kamerinius koncertus, įvairius vakarus. Čia spektakliams ruošis teatro orkestras, kurio repeticijos iki šiol vykdavo orkestro ložėje arba teatro scenoje.[2] Rekonstrukciją planuojama baigti 2012 m.
Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo Laisvės alėjos, už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui (skulpt. Bronius Pundzius, 1937 m.), Česlovui Sasnauskui (skulpt. Antanas Aleksandravičius, 1925 m.), Juozui Gruodžiui (skulpt. Konstantinas Bogdanas, 1984 m.), Kiprui Petrauskui (skulpt. Leonas Strioga, 1986 m.), Stasiui Šimkui (skulpt. M. Šnipas, 1987 m.).
Teatro sodelio pakraštyje – miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatyti 1670–1680 m.
