Stovis-scan.L.geras.
Diametras - 36mm.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo būtina užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Tų pačių metų spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. Nuo lapkričio mėnesio pradėta ekonominė valstybės sienos apsauga: prie visų pagrindinių krašto kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai.
1991 m. gegužės 19 d. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tarnybos metu nušautas Krakūnų pasienio posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis. Tai pirmasis Lietuvos pasienietis, žuvęs po Nepriklausomybės atkūrimo.
1991 m. liepos 31 d. įvyko Medininkų žudynės – sovietų ypatingos paskirties milicijos būrys (OMON) sušaudė septynis Lietuvos valstybės sienos gynėjus, muitininkus ir policininkus, vykdžiusius tarnybą šalies pasienyje su Baltarusija.
1992 m. Pasienio apsaugos tarnyba pervardyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos (VSAT), o 1994 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM).
1993–1997 m. pasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis – Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija dėl valstybių sienų nustatymo ir delimitavimo.
Nuo 2001 m. gegužės 1 d. Pasienio policijos departamentas reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija.
Nuo 2011 m. vasaros siena demarkuota su Kaliningrado sritimi Vištyčio ežere ir Matlaukio tvenkinyje pastatant sienos ženklus su prieš tai esančiais sienos apsaugos zonos ženklais