Stovis-scan. Geras.
Originalas.
Skersmuo - 44 mm.
Liudvikas Povilonis (1910 m. rugsėjo 7 d., senuoju stiliumi rugpjūčio 25 d. Šilagaliai, Šimonių valsčius, Panevėžio apskritis – 1990 m. rugpjūčio 9 d. Kaune) – Kauno arkivyskupas, spaudos darbuotojas.
1930–1934 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teologiją ir kanonų teisę. Mokytojavo Marijampolės marijonų gimnazijoje ir kuravo spaudą. 1931–1940 m. „Šaltinėlio“ redaktorius. 1957–1960 m. Klaipėdoje vadovavo valdžios sankcionuotos Taikos karalienės bažnyčios statybai. Sufabrikavus bylą, iki 1966 m. kalintas Vilniuje Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovykloje; susilpnėjus sveikatai, po 4 metų buvo amnestuotas. 1966–1969 m. dirbo Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. 1969 m. kunigas Liudvikas Povilonis paskiriamas Telšių vyskupo Petro Maželio augziliaru (padėjėju) ir gruodžio 21 d. konsekruojamas vyskupu. 1973 m. paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus vysk. Juozapo Matulaičio-Labuko koadjuktoriumi – pagalbininku su paveldėjimo teise. 1979 m. vysk. Juozapui Matulaičiui-Labukui mirus, vysk. Liudvikas Pavilonis perėmė abiejų vyskupijų administravimą.
Kaip Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, vysk. L. Povilonis nemažais diplomatiniais gabumais prisidėjo prie Šventojo Sosto pastangų, kad vyskupas Vincentas Sladkevičius po 24 metų tremties grįštų į savąją vyskupiją, kad būtų paskirti Lietuvai trys nauji vyskupai: 1982 m. Antanas Vaičius (1926), 1984 m. Juozas Preikšas, 1986 m. Vladislovas Michelevičius, juos pats ir konsekravo. 1983–1984 m. Panevėžio vyskupijos administratorius.
Įvertindamas didelį vyskupo Liudviko Pavilonio nuopelnus, Šventasis Sostas 1984 m. jam suteikė arkivyskupo titulą.
Vikipedija.
