Stovis - scan. Geras. Retas. Originalas.
Skersmuo - 46/40 mm.
Reta kokarda gaminta Vilniuje Dudajevo laikais.
Uždrausta Rusijoje.
Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994 m. gruodžio 11 d. Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijos daliniai, remdamiesi Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino įsakymu „Dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimo Čečėnijos Respublikos teritorijoje“, buvo įvesti į Čečėnijos teritoriją.
Pirmosios derybos, skirtos aptarti susidariusią situaciją po Rusijos karių įvedimo į Ičkerijos čečėnų respubliką (IČR), praėjo Vladikaukaze gruodžio 12-14 dienomis, tačiau buvo nutrauktos čečėnams nesutikus pasirašyti dokumentą pagal kurį IČR įeina į Rusijos Federacijos sudėtį.
Nepaisant daug didesnės sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos, Rusijos kariuomenė nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo, dėl sėkmingai vykdytų Čečėnijos kariuomenės partizaninio karo veiksmų. Šis karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis aukomis čečėnų tautai. Konservatyviais skaičiavimais šiame kare žuvo 7500 Rusijos kareivių ir karininkų, 10 000 čečėnų kovotojų, ir mažų mažiausiai 35 000 civilių. Šiame kare čečėnai išgarsėjo kaip puikūs kovotojai, tačiau pasižymėjo dideliu žiaurumu, be jokio gailesčio nukirtinėjo galvas ir skerdė rusų kareivius 18-20 m. paimtus į nelaisvę. Minimaliais skaičiavimais iš viso pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų. [2]
Ginkluotas konfliktas buvo „užšaldytas“ 1996 m. rugpjūčio 31 d. pasirašius paliaubas.
