Stovis - scan. Puikus. Kapsulė.
Sidabras(999) - 15,0 gr.
Skersmuo - 35 mm.
http://www.muenzen12.de/medaillen/politik.php
Dvaitas Eizenhaueris (angl. Dwight Eisenhower, pilnas vardas: angl. Dwight David Eisenhower, 1890 spalio 14 d. Teksase – 1969 m. kovo 28 d.) – JAV kariškis, politikas, prezidentas. 1949 m. tapo pirmuoju NATO (North Atlantic Treaty Organization) Vyriausiuoju kariuomenės vadu.
Dvaitas Eizenhaueris gimė Teksase 1890 metais spalio 14 dieną. Jo tėvas Deividas Džeikobas Eizenhaueris bandė prasigyventi iš kolonijinių prekių parduotuvės. Tačiau jam tai nepavyko ir parduotuvė bankrutavo. Vaikystę ir jaunystę Eizenhaueris praleido Abilane (Kanzase). Nors šeimos materialinė padėtis buvo nebloga, tačiau Eizenhaueriui teko pajusti ir skurdo skonį. Todėl kiti berniukai erzindavo jį dėl nudriskusių drabužių ir pačios motinos padarytų batų.
Besimokydamas mokykloje Dvaitas išsiskyrė kaip geras futbolininkas. Išgirdęs apie galimybę nemokamai mokytis Vest Pointo karo akademijoje ėmė ruoštis stojimui į ją. Tėvas tokiam jo pasirinkimui neprieštaravo, tačiau kur kas sunkiau buvo susitarti su motina. Besimokydamas akademijoje jis niekuo neišsiskyrė iš kitų kursantų ir baigė ją būdamas 65 iš 170 kursantų. Po akademijos Eizenhaueris buvo išsiųstas į Teksasą, kur sutiko savo būsimą žmoną Marie Geneva Doud.
Dvaitas ir Marie Eizehaueriai susituokė 1916 metais. Tuo metu Dvaitas tebuvo armijos leitenantas. Ištekėjusi Marie buvo pareiginga armijos karininko žmona. Ji greitai prisitaikė prie gyvenimo karinėse bazėse ir dvidešimt aštuonis kartus kartu su vyru kėlėsi iš vienos vietos į kitą vietą. Tapusi pirmąja ledi, Marie Eizenhauer niekuo nesiskyrė nuo kitų penktojo dešimtmečio moterų. Ji stengėsi būti gera žmona, motina ir senelė. Tačiau kaip iš prezidento žmonos, iš jos buvo reikalaujama daugiau nei iš kitų namų šeimininkių. Ji turėjo planuoti priėmimus ir prižiūrėti Baltųjų rūmų aptarnaujantį personalą. Pirmoji ledi brangino savo asmeninį gyvenimą ir viešai pasirodė tik keletą kartų.
Vėliau Eizenhaueris tapo tankų bataliono vadu. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis reikalavo paskyrimo į užsienį, tačiau armijos vadovybė įsakė jam karo metu būti apmokymo instruktoriumi. 1932 m. majoras Eizenhaueris prisijungė prie Duglaso Makarturo (Douglas Makarturo) ir padėjo generolui išvaikyti Pašalpų žygį.
Antrojo pasaulinio karo metu generolas Eizenhaueris vadovavo Šiaurės Afrikos, Sicilijos ir Italijos mūšiuose. 1943 m. gruodžio mėnesį prezidentas Ruzveltas paskyrė jį vyriausiuoju sąjungininkų vadu. Eizenhaueris suplanavo sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje, bet pats jam nevadovavo.
Eizenhaueris išlaikė kampanijos metu duotą pažadą vykti į Korėją, kur bandė atnaujinti užstrigusias taikos derybas. Išrinktas, bet dar nepradėjęs eiti pareigų, trisdešimt ketvirtasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas grasino išplėsti karą į Kiniją ir netgi panaudoti nelabai galingus atominius ginklus. Nepaisant to, derybos užsitęsė dar septynis mėnesius, o paliaubos buvo pasirašytos 1953 metais liepos 27 dieną.
