Stovis - scan. Geras.
Skersmuo - 80 mm.
Svoris - 75,8 gr.
1972m.
Dviračių sportas bei pirmosios lenktynės Lietuvoje prasidėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo. 1905-1912 m. vienas garsiausių dviratininkų tada buvo Petras Mejeris.
Nepriklausomoje Lietuvoje pirmosios dviratininkų lenktynės įvyko 1922 m. Lietuvos Respublikos dviračių sporto pradininkai buvo Kęstutis Bulota, V. Bulota, Jurgis Šulginas. 1923 m. įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga. Paskutiniaisiais Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metais (1938-1940 m.) geriausiu Lietuvos dviratininku tapo Juozas Pimpis, atstovavęs LFLS. 1938 m. Lietuvos tautinėje olimpiadoje jis nugalėjo 25 km plento lenktynėse, startuojant pavieniui (46.24,0).
Juozas Pimpis pirmavo Lietuvos dviračių sporte ir pirmosios sovietinės okupacijos, nacių okupacijos, bei pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais. 1945 m. Juozas Pimpis SSRS pirmenybėse tapo dviračių kroso čempionu. 1950 m. K. Paršaitis, 1961 m. J. Grabauskas SSRS „Dinamo“ rinktinės sudėtyje laimėjo 100 km komandines plento lenktynes. 1952 m. Paršaitis tapo SSRS daugiadienių dviračių lenktynių nugalėtoju. Nuo 1953 buvo organizuojamos lenktynės „Aplink Tarybų Lietuvą“, nuo 1959 m. – daugiadienės lenktynės maršrutu Vilnius – Ryga – Talinas; jų nugalėtojais buvo Paršaitis, T. Zlotnikovas, B. Krulikauskas, Grabauskas. Nuo 1957 m. kasmet buvo rengiamos vaikų ir paauglių varžybos, nuo 1965 m. – tarptautinės jaunimo Baltijos draugystės lenktynės Lenkijos ir Lietuvos keliais. 1969 m. A. Berankis, P. Knieža, R. Rudys, A. Rutkauskas tapo SSRS dviračių kroso komandinių varžybų čempionais. 1970 m. Knieža laimėjo tarptautines dviračių lenktynes Prancūzijoje „Humanite“ laikraščio prizui laimėti; 1976 m. šį prizą laimėjo A. Mockus. 1976 m. Lietuvoje buvo ~4400 sportininkų dviratininkų.
