Stovis - scan. Geras. Originalas.
Originalas. 1945m.
1941–1945 m. vykstant Vokietijos-TSRS karui Karaliaučiaus tvirtovė buvo dar labiau įtvirtinta, įrengta požeminė elektros stotis, gamyklų, iškasta požeminių tunelių, kitų komunikacijų. 1944 m. rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje miestą bombardavo Didžiosios Britanijos ir JAV aviacija, jis nukentėjo per TSRS kariuomenės 3 mėn. apgultį ir per 1945 m. balandžio mėn. puolimą.
Tarybinė karo vadovybė, neįveikusi šturmu, atsisakiusi nuo bent kokių derybų dėl vokiečių kapituliacijos, užėmė žudiko o ne kario poziciją – nutarė apsupti Karaliaučių ir naikinti. Po inirtingų mūšių sausio 30 tai ir padarė – apsupo visą Rytprūsių grupuotę, išdraskydami suskaldė ją į tris dalis. Tačiau vis vien, neįveikusios visos vokiečių gynybos, sovietinės armijos priverstos buvo persigrupuoti, sustiprinus iš rezervų naujomis pajėgomis. Maskva įsakė kuo greičiau, žūtbūt, sunaikinti šią vokiečių grupuotę ir pavedė 1-am Pabaltijo frontui užimti Keningsbergą, nes 3-sis Baltarusijos frontas, netekęs daug jėgų, įstrigo ir į priekį nejudėjo.
Naujomis jėgomis apsuptų vokiečių grupuočių žiaurus naikinimas vyko nuo vasario 10 iki balandžio 26 dienos, žengiant per savus ir priešo lavonus, technikos kalnus, buvusių miestelių, miestų griuvėsius. Dabar jau ir vieni ir kiti neturėjo kitos išeities – tik žūti mūšio lauke. Žuvo ir 3-io fronto vadas generolas I. D. Černiachovskis, puolęs Keningsbergą. Černiachovskį pakeitė kitas, dar žymesnis, karo vadas – maršalas A. M. Vasilevskis, į kurio rankas Maskva sutelkė visas čia esamas karines paėgas.
Neįveikus šturmu šio įtvirtinimo, įsiutusi aukščiausioji sovietinė karo vadovybė, prieš Keningsbergą metė visas Rytprūsiuose sutelktas jėgas, kad nė akmens neliktų sveiko. Virš mėnesio tūkstančiai patrankų, tankų, minosvaidžių be perstojimo daužė miestą, tūkstančiai lėktuvų mėtė dešimtis tūkstančių bombų. Pėstininkai, šarvuočiai, tankai grandinė po grandinės, miniomis kilo į atakas, krito. Miestas virto akyse griuvėsiais, gyvais kapais.
Balandžio 9 dieną vakare krito karališkoji pilis. Keningsbergo komendantas generolas O.Liašas paimtas į nelaisvę. Žuvusiųjų skaičiai iš abiejų pusių stulbinantys – šimtai tūkstančių.
Įnirtingos kautynės tiek Kuršių Nerijos pusiasialyje, tiek Karaliaučiaus žemėse vis dar tęsėsi net iki balandžio 26 dienos
