I pasaulinis karas, Bautzeno kalėjimas, cinkas
I pasaulinio karo metais Vokietijoje greta valstybinių pinigų atsirado ir notgeldai, sunkmečio pinigais. Nors pinigai praktiškai beverčiai, bet dėl jų unikalumo yra graibstomi pinigų kolekcionierių.
Bautzeno pataisos įstaiga buvo pastatyta 1904 m. Suprojektuota 1100 kalinių, ji atspindėjo modernios pataisos įstaigos idėjas. Joje buvo didelės salės, kuriose kaliniai leisdavo dieną dirbdami kartu, ir atskiros kameros, kuriose jie miegodavo. Kalėjime buvo sutvarkyti kiemai, dideli vonios kambariai, tualetai, centrinis šildymas, ligoninė ir virtuvė su savo daržu. Bautzenas buvo nepilnamečių pataisos įstaiga ir kalėjimas pirmą kartą nusikaltusiems asmenims. Ypač šių kalinių atveju bausmių sistema buvo skirta ne tik bausmei, bet ir pagalbai.
Nacionalsocialistinės diktatūros laikais pasikeitė bausmės suvokimas. Ji turėjo būti griežta atitinkamam asmeniui ir atgrasyti likusią visuomenės dalį. Nusikalstamumas buvo laikomas sveikos visuomenės liga. Kalinio gyvenimas paprastai apėmė karines pratybas, menkus davinius ir nuobodų darbą. Taip pat prisidėjo nacionalsocialistinis rasizmas. Buvo įvesta vis daugiau specialių taisyklių pakartotiniams nusikaltėliams, politiniams kaliniams, žydams ir romams bei apskritai „užsienio“ kaliniams. Daugelis jų buvo perkelti į koncentracijos stovyklas. 1944 m. pabaigoje kalėjime buvo laikoma 1600 kalinių – trečdaliu daugiau nei buvo numatyta jo talpa. Dar 700 kalinių buvo laikomi keturiose pataisos įstaigos stovyklose.
Žymiausias Bautzeno kalinys 1943–1944 m. buvo Vokietijos komunistų partijos pirmininkas Ernstas Thälmannas. 1944 m. rugpjūtį jis buvo perkeltas į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą, kur buvo nužudytas.
