Stovis - scan.
Nevalyta. Originalas !
Svoris - 0,99 gr.
Skersmuo - 13 mm.
Eolidė (gr. Αιολίς), arba Ajolidė, Aeolidė – istorinis regionas Anatolijos pakrantėje (dabar Turkija). Jos vardas kilo nuo eoliečių genties, kuri archajiniu laikotarpiu gyveno Egėjo jūros salose ir pakrantėse.
Jau II tūkst. pr. m. e. senovės graikai buvo įsitvirtinę Eolijos regione, čia stovėjo Trojos miestas.
Nuo Archajinio laikotarpio Eolidė niekada nebuvo vieninga valstybė, ir ją sudarė daugybė atskirų miestų-valstybių. Jau VIII a. pr. m. e. jie susijungė į politinę konfederaciją – Eolidės lygą. Ši susidėjo iš 12 narių, kurie turėjo bendrą pavadinimą dodekapolis. Nariai buvo: Frikonis, Larisai, Neonteichas, Temnus, Cilla, Notionas, Egiroesa, Pitanė, Aigai, Myrina, Grynėja ir Smirna.
Svarbiausias Eolidės polis buvo Smirna, tačiau ši jau 699 m. pr. m. e. prisijungė prie Jonijos lygos.
560–546 m. gretimą Lydiją valdant Krezui, Eolidė buvo užimta šio karaliaus. Vėliau Eolidė buvo valdoma Persijos. Kuomet Persija buvo nugalėta, Eolidė palaikė Atėnų pusę (priklausė Delo sąjungai), vėliau ją valdė Makedonija.
Padalinus Aleksandro Makedoniečio imperija, Eolidė buvo valdoma Seleukidų. Joje konsolidavosi nauja karalystė – Pergamas, kuri valdė Eolidę iki 133 m. pr. m. e.
Romėnų laikais ji priklausė Azijos provincijai.
