Stovis - scan. Geras. Retesnė.
Nevalyta. Originalas !
Svoris - 2,27 gr.
Skersmuo - 15 mm.
Septimijus Severas (lot. Septimius Severus; 146 m. balandžio 11 d. Leptis Magnoje, Tunisas, vakarinėje Libijoje – 211 m. vasario 4 d. Jorke) – Senovės Romos generolas ir imperatorius nuo 193 m. balandžio 9 d. iki 211 m.
Jis buvo pirmasis imperatorius, gimęs Afrikoje (dabartiniam Tunise, vakarinėj Libijoje).
Septimijus Severas širdyje buvo karys ir siekė šlovės kariniais žygiais. 197 m. jis kovojo trumpą ir sėkmingą karą su Partų imperija dėl to, kad ši rėmė Pescenijų Negrą. Partų sostinė Ktesifonas buvo nusiaubta legionų, o šiaurinė Mesopotamijosdalis sugrąžinta Romai.
Jo santykiai su Romos senatu niekada nebuvo geri. Jis buvo nepopuliarus, nes nuo pradžių rėmėsi armija, ir atsakė panašiais jausmais. Jis liepė nužudyti daugybę senatorių, apkaltinęs korupcija ar samokslu prieš jį, o juos pakeitė imperatoriaus favoritai. Jis išformavo Pretorijų sargybą, o vietoj jos surinko savo. Apie 50 tūkst. ištikimų jam kareivių buvo apgyvendinti Albane, netoli Romos (tikriausiai tam, kad suteikti imperatoriui centralizuotą rezervą). Jo valdymo metu legionų skaičius buvo padidintas nuo 25/30 iki 33. Jis padidino ir pagalbinių būrių (numerii) skaičių, daug iš jų atvyko nuo rytinių sienų. Metinė kario alga buvo pakelta nuo 300 iki 500 denarų.
Nors jo veiksmai Romoje įtvirtino karinę diktatūrą, jis buvo populiarus tarp Romos piliečių, nes sutramdė Komodo laikais išsikerojusią korupciją. Sugrįžęs po pergalės prieš partus, jis Romoj pastatė Septimijaus Severo arką.
Tačiau pagal istorinius šaltinius, po 197 m. Severas pateko didelė pretorijų prefekto Gajaus Fulvijaus Plaucijano, kuris turėjo beveik visą imperijos administracijos atšakų kontrolę, įtakon. Jo dukra Fulvija Plautila buvo ištekėjusi už Severo sūnaus Karakalos. Plauciano perdėta valdžia baigės 205 m., kai imperatoriaus mirštantis brolis jį atstatydino ir užmušė. Po jo buvę du prefektai, tarp kurių teisininkas Emilijus Papilijanas, turėjo dar didesnę valdžią.
Nuo 208 m. Severas ėmėsi karinių veiksmų apginti Britaniją nuo barbarų, įsakė atstatyti Adriano sieną, kai sunkiai susirgo Eburakume (Jorkas). Jis mirė 211 m. vasario 4 d.
Po jo mirties Senatas jį sudievino, o sostą paveldėjo du nesutariantys jo sūnūs Geta ir Karakala, kuriems patarinėjo jų motina Julija Domna. Severo imperijai suteiktas stabilumas greitai išgaravo.
Iš vikipedijos
Denaras, arba denarijus (denarius) – nedidelė sidabrinė moneta, pagrindinis Senovės Romos piniginis vienetas iki III a. Denaras svėrė nuo 3 iki 4,5 gramo. Imperijos laikais ant denarų paprastai būdavo vaizduojami imperatorių portretai.
Denaras buvo pagrindine imperijos moneta. Tačiau jis greitai ėmė susidurti su kokybės prastėjimo problema. Mažėjant sidabro išteklių, Romos imperijos kalyklose buvo vis dažniau primaišoma vario ir bronzos, kas prastino sidabro kokybę. III a. dinarai buvo kaldinami iš bronzos, tik apipurškiami sidabru. Todėl aurėjo ir denaro santykis sparčiai kito.
