Stovis - scan. Originalas.
Sidabras.
Zigmantas Vaza (lenk. Zygmunt III Waza; šved. Sigismund; 1566 m. birželio 20 d. – 1632 m. balandžio 30 d.) – Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Jis buvo Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus.[1]
Zigmantas Vaza gavo sostą turėdamas vos 21 metus. Jis buvo švedų karaliaus Jono III (šved,: Johan III) ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vienintelis sūnus. Jo tėvas, dar būdamas Suomijos didžiuoju kunigaikščiu, brolio Eriko šved,: (Erik XIV) buvo suimtas ir net 4 metus išlaikytas kalėjime. Kalėjime gimė ir Zigmantas Vaza. Vėliau švedų ponai pašalino Eriką ir sostą atidavė Jonui III.
Zigmantas Vaza nuo pat jaunystės buvo auklėjamas taip, kad tiktų į Lietuvos ir Lenkijos sostus, tėvai jį laikė Žygimanto Augusto įpėdiniu. Kaip būsimas Lenkijos karalius, jis buvo išmokytas ir lenkų kalbos. Karšta katalikė motina jį išauklėjo uoliu kataliku, nors tėvas, kaip ir visi švedai, buvo liuteronai. Jo auklėtojai daugiausia buvo vokiečiai jėzuitai. Dėl to jis įgavo daug simpatijų vokiečiams.
Buvo labai užsidaręs ir tylus. Jokių gabumų neturėdamas, jis turėjo gerą nuomonę apie save ir svajojo valdyti absoliutiškai. Savo poelgiuose su niekuo nesiskaitė, visada viskam priešinosi, klausydavo tik savo artimųjų patarėjų.
Valstybės netvarka jam labai nepatiko, bet krašto suvaldyti nemokėjo, tik visus suerzino ir sulaukė net sukilimo. Būdamas karštas katalikas, religijos srityje jis svajojo išnaikinti protestantus ir sugrąžinti į katalikybę pravoslavus, tačiau per 44 valdymo metus mažai ką tuo reikalu tepadarė (tik pasidarė sau priešų, visi ne katalikai tapo didžiausi jo priešai).
Politikos srityje jis svajojo sukurti galingą imperiją, į kurią, be Lietuvos ir Lenkijos, dar turėjo įeiti ir Švedija su Rusija. Jo valdymo laikotarpis buvo labai audringas ir nesėkmingas valstybei.
Iš Vikipedijos
