Stovis - scan. Originalas. Apkramtytas, bet retumo klasė R1.
Sidabras.
Vilniaus kalykla.
Vilniaus monetų kalykla – pagrindinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų kaldinimo centras, veikęs nuo XV a. pabaigos iki 1667 m.[1]
Manoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje monetos pradėtos kaldinti valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui (1345–1377 m.), jos buvo kalamos iš sidabro. Taisyklingos formos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai – Vilniaus kalykloje pradėtos kalti didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais (1492–1506 m.).[2]Nuo XVI a. imta kaldinti aukso monetas.
Valdant Žygimantui Augustui Vilniaus monetų kalykla tapo tapo monetų emisijos centru tiek Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, tiek Lenkijos karalystėje. Tuo metu ši kalykla kaldino dvigubus denarus, pusgrašius, grašius, antrokus, trečiokus, ketvirtokus, šeštokus, pustalerius, talerius, dukatus, portugalus.
Valdant Zigmantui Vazai buvo kaldinami šilingai, grašiai, trečiokai, dukatai, pusportugaliai ir portugalai (su Lietuvos didžiųjų iždininkų herbais), valdant Vladislovui Vazai – portugalai, valdant Jonui Kazimierui Vazai – smulkios monetos, taip pat šeštokai, ortai, pusdukačiai ir dukatai.
Iki 1569 m. Liublino unijos Vilniaus kalyklos monetos buvo kaldinamos su LDK herbu Vyčiu, vėliau – su LDK ir Lenkijos karalystės herbais. XVIII a. viduryje vėl kartais kaldino monetas tik su LDK herbu, taip pasireiškė vadinamasis „litvinų separatizmas“.[1]
XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios kasinėjimuose Vilniuje aptikta daiktinių įrodymų, kad VIlniuje tikrai kaldintos monetos
Iš Wikipedijos.
Žygimantas Augustas (lenk.: Zygmunt II August; Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine[1]) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.
