Stovis - scan.
Sidabras.
Nevalyta.
Prahos grašiai (lot. grossi Pragenses) pradėti kaldinti valdant Čekijos karaliui Vaclovui II apie 1300 metus. Monetų išvaizda buvo nukopijuota nuo prancūziško Turo grašio. Monetų kaldinimo pradžią nulėmė Kutna Horoje aptikti gausūs sidabro rūdynai, kuriuose kasmet buvo išgaunama per 6 500 kg sidabro, tai leido kaldinti iki 1,7 mln. monetų.
Prahos grašiai XIV a. II p. –XV a. I p. tapo pagrindine didelio nominalo moneta Vidurio ir Rytų Europoje, nes kitos šalys neturėjo savo sidabro rūdynų ir negalėjo kaldinti vertingų monetų. Labiausiai šiame regione paplito Vaclovo IV grašiai.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Prahos ankstyviausi grašiai randami tik labiausiai išsivysčiusiame Haličo-Voluinės regione, kur šios monetos tarnavo prekybai, plačiau jos paplito karaliaus Karolio I (IV) laikais (1346–1378).
Gausiau Prahos grašių į LDK pateko tik XIV a. pab., o masinis šių monetų antplūdis prasidėjo XV amžiuje. Tai buvo Vaclovo IV grašiai bei grašiai su šio valdovo vardu, kaldinti husitų laikais iki 1423–1424 metų.
