Stovis - scan. Geras.
Originalas. Nevalyta.
Sidabras.
Hamburgas
Hamburgas (pilnas pavadinimas Freie und Hansestadt Hamburg – laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas) – miestas šiaurės Vokietijoje, prie Elbės ir Alsterio upių, susisiekia su Šiaurės jūra. Verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. Antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.
Hamburgo pavadinimas kilo nuo 808 m. prie Alsterio pastatytos tvirtovės pavadinimo Hamma Burg (čia „burg“ reiškia „tvirtovė“, o „ham“ senąja saksoniečių tarme – „krantas“). Tai buvo pirmasis statinys toje vietoje. Tik XII a. didesnę svarbą miestui įgavo Elbės upė.
Pagal legendą, 1189 m. gegužės 7 d. imperatorius Barbarosa paskelbė, kad Hamburgo pirkliai gali tarpusavyje laisvai prekiauti. Ir nors „Barbarosos chartija“ formaliai įkurta tik po šimtmečio, tas pareiškimas paskatino įvairių pirklių gildijų ir prekybos namų steigimąsi.
1190 m. hamburgiečiai pabandė išsilaisvinti iš aristokratų valdžios, tačiau toji laisvė tetruko 11 m., kai miestą užėmė danai, išstumti iš miesto tik 1227 m. Tada miestas ėmė sparčiau vystytis, o įstojimas 1300 m. į Hanzos miestų lygą tai dar labiau paspartino. XIV a. pabaigoje mieste gyveno jau 7500 gyventojų.
Hamburgo uostas 1910 m.Išskirtiniai istoriniai įvykiai, įsirėžę miestelėnų atmintyje:
Tik apie 1900 m. Hamburgas tapo metropoliu, kai miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną. Hamburgas nuo 1937 m. turi Vokietijos žemės statusą (prijungus prie Hamburgo priemiestį Altoną, miestas sutampa su žemės teritorija – viso 746 km²).
Antrojo pasaulinio karo metu Hamburgas buvo smarkiai sugriautas sąjungininkų bombardavimų. Intensyvios oro atakos prasidėjo 1943 m. liepos pabaigoje (operacija Gomora). Oro antpuoliai buvo rengiami su lozungu: „Jie sėjo vėją, todėl turi pjauti viesulą“. Vėliau ši operacija pradėta vadinti Vokietijos Hirosima. Bombardavimas buvo toks intensyvus, kad nuo kilusių gaisrų temperatūra siekė 800 °C, lydėsi asfaltas, o žmonės tiesiog iškepdavo karštyje. Vien tik liepos 27 naktį žuvo per 40 tūkst. žmonių. Karo pabaigoje miesto centre iš pastatų praktiškai buvo likęs tik vienintelis, pajuodęs nuo suodžių, Šv. Mykolo bažnyčios bokštas.
Britų kariai Hamburgą užėmė 1945 m. balandžio 3 d. Po metų buvo išrinkta miesto taryba, o 1952 m. priimtas naujas miesto statutas, galiojantis iki dabar. 1962 m. vasarį miestą užplūdo galingas potvynis, kurio metu žuvo virš 300 žmonių.
Vikipedija
