Stovis - scan. Reta.
Nevalyta. Originalas.
Varis/bronza/alavas - apie 4,39 gr.
Skersmuo - apie 14 mm.
Apolonas (gr. Ἀπόλλων) graikų mitologijoje – Dzeuso ir Leto sūnus, romėnų mitologijoje – Jupiterio ir Latonės sūnus. Apolonas – saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas. Žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Etruskų mitologijoje žinomas kaip Aplas (Aplu).
Delfai:
Čia, 750 metrų aukštyje, virš krištolinio tyrumo Korinto įlankos vandenų, apsupta didingų uolų, stovėjo pati įžymiausia Senovės Elados šventykla, skirta dievui Apolonui, o joje buvo įsikūręs Delfų orakulas, garsesnio už kurį anais laikais nebūta. Į visus pasaulio kampelius sklido garsas apie čia pranašaujamus ateities įvykius. Kam gi, sakykite, nerūpi sužinoti, kas laukia artimiausioje ateityje, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju? Senovės pasaulio gyventojai, lygiai kaip ir mes, mylėjo ir nekentė, buvo atlaidūs ir kerštingi, kariavo ir skelbė taiką, ir jiems buvo ne vis vien, teisingą žingsnį žengia ar ne. O kas gi patars, jei ne pats Pranašysčių dievas Apolonas, kurio lūpomis ir kalbėjęs Delfų orakulas?
Ištisą tūkstantmetį Orakulo vaidmenį čia atliko vietos žyniai, o ypač – pranašautoja Pitija, sėdėjusi Apolono šventykloje ant auksinio trikojo. Tai iš jos lūpų sklindančias frazes žyniai perteikdavo ir išaiškindavo tam, kam jos būdavo skirtos.
Delfų klestėjimo pradžioje Pitija pranašaudavo tik vienąkart per metus – vasario 7-ąją, dievo Apolono gimimo dieną. Tačiau norinčiųjų sužinoti savo likimą skaičius augo taip sparčiai, kad pranašei vėliau teko bendrauti su Apolonu kiekvieno mėnesio septintąją dieną, išskyrus tris žiemos mėnesius.
