Stovis - scan. Geras. Retas.
Nevalyta. Originalas !
Svoris - 10,75 gr.
Skersmuo - 29 mm.
Bazilijus II Bulgarmušis (gr. Βασίλειος Β΄ Βουλγαροκτόνος, Basileios II Boulgaroktonos, apie 958 m. – 1025 m. gruodžio 15 d.) – 976–1025 m. Bizantijos imperatorius.
Kilęs iš Makedonų dinastijos. 960–976 m. su broliu Konstantinu buvo tėvo imperatoriaus Romano II bendravaldis. Motina armėnų kunigaikštytė Teofana. Anksti mirus tėvui motina ištekėjo už jo generolo Nikiforo II Foko, kuris tapo imperatoriumi, kol vaikai buvo maži. Jam mirus, imperatoriumi regentu tapo kitas generolas Jonas I Cimiskis. Tik kai mirė Jonas I, sostas atiteko vyriausiam broliui Bazilijui.
Rėmėsi smulkiaisiais žemės savininkais ir kovojo su diduomene. 988–989 m. padedamas Kijevo Rusios kunigaikščio Vladimiro I Sviatoslavovičiaus numalšino feodalinių didikų Bardo Fokos ir Bardo Skleroso sukilimus. 989 m. inicijavo kunigaikščio Vladimiro ir visos Rusios krikštą.
Rytuose sėkmingai priešinosi Egipto Fatimidų veržimuisi. 995 m. prisijungė Siriją. Rėmė Jeruzalės krikščionių bažnyčią. 986–1014 m. sėkmingai kariavo su Bulgarijos karaliumi Samuilu, todėl gavo pravardę Bulgarmušis. 1014 m. po pergalės prie Balatistos (Makedonija) paėmė į nelaisvę ir apakino apie 14 000 jo karių. 1018 m. galutinai prijungė Bulgariją. 1014–1021 m. įtvirtino valdžią Gruzijoje ir Armėnijoje. Mirė rengdamas žygį į Siciliją.[1]
