Stovis - scan. Geras.
Nevalyta.
Sidabras.
Jono Kazimiero valdymo metais (1648–1668) pirmą kartą Abiejų Tautų Respublikos istorijoje buvo nukaldintos ne tik varinės monetos, bet ir naujo nominalo monetos – zlotai. Iki tol zlotas buvo tik skaičiuotinas vienetas, prilygęs 30 grašių. XVII amžiaus vid. vyko karai su Švedija ir Maskva, todėl reikėjo pinigų atsiskaityti su samdyta kariuomene. Buvo sumanyta išleisti varines monetas – šilingus. Nors tai ir padėjo, tačiau valstybės iždui dar trūko pinigų. Šią problemą spręsti pasisiūlė monetų meistras iš Rostoko (Meklenburgas, Vokietija) Andrius Tymfas (Andreas Timpe). Jis apie 1650 m. atvyko į Lenkiją ir tapo Poznanės bei Vschovos monetų kalyklų nuomotoju, o nuo 1657 m. – ir Opolės kalyklos. Nuo 1661 m. spalio 1 d. jam atiteko ir pagrindinės Lenkijos monetų kalyklos Krokuvoje nuoma. Tad A. Tymfas Lenkijoje buvo įtakingas asmuo. Jis pasiūlė nukaldinti nevisavertes sidabro monetas – zlotus. Monetos turėjo būti 6,73 g masės ir 500 prabos. Pagal sidabro kiekį monetose jų reali vertė buvo tik 12 grašių.
Su A. Tymfu kontraktas buvo pasirašytas 1663 m. kovo 4 dieną. Jis turėjo nukaldinti 6 mln. vnt. zlotų. Į iždą patekusios lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su samdyta kariuomene. LDK teritorijoje įkurti monetų kalyklos jam neleista, todėl 1663 m. A. Tymfas kartu su broliu Tomu išsinuomojo monetų kalyklą Lvove ir nuo balandžio 3 d. iki rugsėjo 19 d. nukaldino pirmuosius 1,35 mln. vnt. zlotų. Nuo spalio 1 d. šių monetų kaldinimas buvo perkeltas į Bydgoščiaus ir Krokuvos monetų kalyklas. Monetų kaldinimas tęsėsi iki 1666 metų. Iš viso trijose kalyklose nukaldinta apie 7,5 mln. zlotų monetų.
