Stovis - scan. Puikus. Kapsulė. Rombas.
Reta. Tik 2500 vnt. tiražas.
Sidabruotas varis . Svoris - 27,00 gr.
Skersmuo - 35 mm. Didelė moneta.
Proginė - Skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui.
Palau – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.
Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 m.
Seniausi gyventojai į salas atsikėlė III ar II tūkst. pr. m. e., kartu su mikroneziečių migracijomis. Jie buvo žemaūgiai pigmėjai. Apie XI–XII a. juos sunaikino nauja atsikėlėlių banga ir Pietryčių Azijos salų – palauiečių protėviai, kurie atsinešė naują austronezietišką kalbą ir kultūrą. Palau piečiausių salų gyventojai liko kalbėti mikronezine kalba – sonsorolių. Skirtingai nei kai kuriose salose šiauriau (pvz., Nan Madolis, Čiukas, Japas), Palau gyventojai neišvystė aukštesnio lygio civilizacijos, neturėjo monumentaliosios architektūros.
Šalies plotas – 458 km². Šalis išsidėsčiusi Karolinų salyne – 8 pagrindinėse salose ir daugiau nei 250 salelių. Svarbiausios salos yra Babeltuapas, Kororas, Angauras ir Peleliu. Visas šias salas, išskyrus Angaurą, bei Uolų salas (Čelbačebą) supa bendras koralinis rifas. Į šiaurę nuo šios salų grupės yra Kajangelio atolas. Kitos Palau salos gerokai nutolusios (600 km) į pietvakarius nuo pagrindinės grupės (Heleno rifas, Sonsorolis, Tobis, Meriras ir kt.). Dauguma salų žemos, tačiau Babeltuapas kalnuotas, jame yra aukščiausia šalies vieta – Ngerčelčusas (242 m).
Babeltuapo saloje yra gėlavandenis Ngardoko ežeras (didžiausias Mikronezijoje). Nedidelių druskingų ežerėlių gausu Uolų salose (didžiausias – Medūzų ežeras).
Klimatas ekvatorinis. Visus metus laikosi pastovi ~27 °C temperatūra bei pastovūs ir gausūs krituliai (3750 mm per metus). Būdingas oro drėgnumas – 82 %. Taifūnai užklysta retai.
Palau pasižymi natūralios, neliestos gamtos gausa. Visa Palau išskirtinė ekonominė zona paskelbta ryklių draustiniu, čia uždrausta ryklių žvejyba.
Palau gyvena ~20 tūkst. žmonių. 70 % gyventojų gyvena Kororo saloje ir apylinkėse. Gausiau gyvenamas Babeltuapas ir kitos pagrindinės grupės salos. Atokiose salose gyventojų nedaug.
70 % jų sudaro vietiniai gyventojai palaujiečiai, kurie susidarė susimaišius melaneziečiams, mikroneziečiams bei austroneziečiams. Taip pat nemažai palaujiečių turi japoniškos ar korėjietiškos kilmės. Dar yra japonų, filipiniečių, kinų, mikroneziečių.
Valstybinės kalbos yra anglų ir palaujiečių (belau), nors jų statusas priklauso nuo valstijos. Tarp gyventojų populiari japonų kalba, dar kalbama tagalų kalba. Atokiose pietvakarinėse salose kalbama mikroneziečių grupės kalbomis – sonsoreliečių bei tobių. 92 % visos populiacijos yra raštingi.
Trys ketvirčiai Palau gyventojų yra krikščionys: 49,4 % – katalikai, 21,3 % – protestantai, 5,3 % – Septintosios dienos adventistai. 8,7 % Palau gyventojų išpažįsta Modekngei tikėjimą, kuris jungia krikščionybę su senaisiais vietiniais tikėjimais. Yra negausios imigrantų judėjų ir musulmonų bendruomenės.
