Prahos grašiai –
vėlyvųjų viduramžių tarptautinė valiuta
Prahos grašiai XIV a. II p. –XV a. I p. tapo pagrindine didelio nominalo moneta Vidurio ir Rytų Europoje, nes kitos šalys neturėjo savo sidabro rūdynų ir negalėjo kaldinti vertingų monetų. Labiausiai šiame regione paplito Vaclovo IV grašiai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prahos ankstyviausi grašiai randami tik labiausiai išsivysčiusiame Haličo-Voluinės regione, kur šios monetos tarnavo prekybai, plačiau jos paplito karaliaus Karolio I (IV) laikais (1346–1378). Gausiau Prahos grašių į LDK pateko tik XIV a. pab., o masinis šių monetų antplūdis prasidėjo XV amžiuje. Tai buvo Vaclovo IV grašiai bei grašiai su šio valdovo vardu, kaldinti husitų laikais iki 1423–1424 metų. Didelį Vaclovo IV Prahos grašių kiekį LDK lėmė kelios priežastys. Su šio valdovo vardu buvo nukaldintas didžiausias Prahos grašių kiekis. Būtent valdant Vaclovui IV LDK įsivedį savo monetarinę sistemą. Be to, Husitų valdymo laikais LDK palaikė tamprius santykius su Čekija, 1422–1423 m. Vytautas net buvo paskelbtas Čekijos karaliumi, o jo vietininku – Zigmantas Kaributaitis. Prahos grašiai XV a. tapo LDK monetarinės sistemos dalimi, taip pat buvo ir žaliava savoms monetoms.
