Stovis - scan.
Varis.
Svoris - 9gr.
Diametras - 28,7mm.
Jurgis III (gimė – 1738 m. birželio 4 d. Londonas; mirė 1820 m. sausio 29 d. Vindzoro pilis) – D. Britanijos karalius (1760–1820), Hanoverio kurfiurstas (1760–1814 m.) ir karalius (1814–1820 m.)
Remdamasis torių partija mėgino nuo valstybės valdymo nušalinti vigus ir sustiprinti monarcho valdžią. Su ministru pirmininku F. Northu Š. Amerikoje vykdė politiką, dėl kurios kilo Amerikos nepriklausomybės karas trukęs nuo 1775 iki 1783 m. Karas baigėsi D. Britanijos pralaimėjimu. Nuo 1765 m. Jurgis III sirgo (manoma, porfirija). 1788 m. Parlamentas svarstė galimybę valdžią perduoti sūnui Velso princui Jurgiui, bet kitais metais Jurgio III sveikata pagerėjo. Būdamas karalius ir neparlamentinės valdžios šalininkas, Jurgis III rėmė D. Britanijos karus su revoliucine Prancūzija ir Napoleonu I (1793–1815 m.). 1806 m. Jurgis III apako, 1811 m. tapo neveiksnus. Iki Jurgio III mirties regentu buvo sūnus, 1820 m. tapęs karaliumi Jurgis IV.[1]
