24-03-29 15:52

Lietuvos archeologinis žemėlapis. Tarasenka. 1928.

Prekė Nr.:17016335

  • Aprašymas

    Stovis-scan. Labai geras. Originalas.

    Viršelis atšokęs. Pats žemėlapis puikaus stovio.

    Dydis 94/80 cm. Išskleisto.

     

    Archeologinis žemėlapis – specialus istorinis žemėlapisarcheologinių radiniųarcheologinių vietų ar archeologinių kultūrų dokumentavimo būdas. Nuo archeologinio plano jis skiriasi masteliu.

     

     Archeologiniai žemėlapiai yra masteliniai arba eskiziniai, regionų ar kraštų su atitinkamais tekstiniais paaiškinimais (vietovių sąrašais) ir objektų ar dirbinių išsidėstymo vietomis. Būna universalūs, kai žymimos visos archeologinės vertybės, ir specializuoti, kai nurodomos tam tikros jų rūšys. XIX a. viduryje pradėta sudarinėti universalius, XX a. – specializuotus archeologinius žemėlapius.

    Lietuvoje pirmuosius archeologinius žemėlapius parengė Fiodoras Pokrovskis 1893 m. – Vilniaus gubernijai1895 m. – Gardino gubernijai1899 m. – Kauno gubernijaiVolodimiras Antonovičius 1895 m. sudarė archeologinius žemėlapius Kijevo gubernijai1902 m. – Voluinės gubernijaiRytprūsių archeologinių vietų žemėlapius 1908 m. sudarė Emilis HolakasUžnemunės piliakalnių – 1909 m. Juozapas Radziukynas. XX a. 3-4 dešimtmečio reikšmingiausias Lietuvos archeologinis žemėlapis yra Petro Tarasenkos knygoje „Lietuvos archeologijos medžiaga“ (1928 m.). Nuo šeštojo dešimtmečio dažniausiai rengiami specialūs archeologiniai žemėlapiai; juose pažymėtos tam tikros archeologinių paminklų ar dirbinių rūšys. Didžiausias archeologinių žemėlapių rinkinys – „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“. 1968 m. archeologinių paminklų teritorijas pradėta kartografuoti žemėnaudos planuose (mastelis 1:10 000).[1]

    Iš Vikipedijos.

  • Kita informacija
    Prekės būklė: Nedaug naudota
    Buvimo vieta: Vilnius
    Apžiūrėta kartų: 456
  • Prenumeratos
    Kategorija - Žemėlapiai
    Požymiai -
24-03-29 15:52