Stovis - scan. Geras.
Nevalyta. Originalas !
Liono (Lugdunum) kalyklos Folis.
Svoris - 3,12 gr.
Skersmuo - 20 mm.
Konstantinas I (kitaip Konstantinas Didysis, lot. Constantinus I Magnus; Flavius Valerius Constantinus; g. 272 m. vasario 17 d. (270–278)? – m. 337 m. gegužės 22 d.) – Romos imperijos imperatorius 324–337 m.
Į valdžia atėjo po Konstancijaus I Chloro mirties, taip pradėdamas Konstantinų dinastiją. 311–312 m. per Keturių augustų kovą, dėl valdžios Licinijus ir Konstantinas I sumušė kitus du augustus Maksencijų ir Maksimianą; jų ir Galerijaus šeimos buvo išžudytos. Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus 312 m. tapo Rytų Romos imperijos, Konstantinas I – Vakarų Romos imperijos valdovu.
313 m. Licinijus ir Konstantinas I paskelbė Milano ediktą, kuriuo uždraudė persekioti krikščionis, jiems suteikė tokias pat teises kaip ir senosioms religijoms; įvedė rytietiškus imperatoriaus garbinimo papročius; piliečių profesijas padarė paveldimas.
Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Įvairiems teologiniams nesutarimams išspręsti, jo iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Nikėjos susirinkimas. 324 m. nugalėjęs Licinijų tapo visos Romos imperijos valdovu.
Gyvenimo pabaigoje Konstantinas I apsikrikštijo. Po mirties jo garbei Bizantijos sostinė pavadinta Konstantinopolis (buvęs Bizantijus).
