Ten kur kvepia medumi
Ten kur liepų ir lūšių miškai
Ten mano upelė Luśine
Ten begiojom basi vaikai
Futbolo buvom meistrai
Vartus aš laukiau tvirtai nelindo ten kamuoliai
Jos garsi praeitis nuo seniausių laikų
Buvo Liepų miškai, bičių drevių medus
Kvepejo kvepejo nuo vėjo pakeltų liepžiedžiu palaima
Žemaičiai turėjo .Kiek čia buvo žmoniu visas miestas tuoj suklestėjo
Ir atvyko pirklių iš Europos šalių prie midaus prie midaus
Jų veidai vis linksmejo,linksmejo
Vytautas Didis čia įsteigė Vyskupystę
Trys bažnyčios kvietė varpais.supludo žmonių
Iš visų pakraščių į Lieplaukės miesto statybas
Daug iškirto miškų Nelietė liepų lieknų ir šventų ąžuolų
Bitė jiems buvo šventa Jie buvo pagonis- krikščionis
Daug medaus ir midaus ir vaško geltonų kaip auksas galvų
I Europos šalis iškeliavo iš Leplaukensis iš Leplaukensis
Baigęs gerieji laikai kaip žuvedu pulkai (Anei švedas vadinosi)
Užpuole mus miestą gražiausi.O tie baisus Tvano laikai
Pirmas smūgys Lieplaukei krito.
Daug dienų ir naktų gynė žemaičiai ši miestą
Švedai iš visų jėgų artilerijos armotas vis traukė
Daug čia armotu vis šaudė ir šaudė
Ir sugriovė bažnyčias ir sudegino miestą seniausią
Tais pačiais metais kaip Vilnius minimą
Daug čia žuvo žmonių likę gyvi prie ežero Maščio patraukė
Ten kur septynios kalvos ėmė augti namai lieplaukiškiu Telšiai