Mano hipotezė apie gyvulinkystės pradžia gali būti naudinga netik istorikams,kalbininkams bet ir pieno,gyvulininkystės kompanijos,pašarų,šieno kompanijoms.Ta tema galiu sukurti prekinius ženklus,reklamas ir tt.
Visos iš indo europiečių ar ir kitų prokalbių kilusios kalbos,jų žodžiai mums gali atverti pirmaprades skiemenų,garsų,žodžių prasmes.Ypač senoji žemaičių ruodos ,o tiksliau jos mąstymo logikos seka kitose kalbų žodžiuose.Galvijai ,galveje(žem) tarsi byloja kad juos vydavo ten kur jie įklimdavo ar nuvirsdavo nuo kalno.Varomoji medžioklė buvo ypač efektyvi.Tačiau dar ankščiau manau buvo kasamos gilios užmaskuotos duobės,padedant jauko,žolės ar žiema šieno. Žemaitiškai šeins š ein s š-tyliai ein - eina s-tyliai neišbaidyk..Pirmykščiai žmonės puldavo ,kai galvijas ikrisdavo į duobę.Beje danų ho Norvegų hei trumpi skiemenis įvardija šieną kaip sėkmingą jauką arba tinkanti ir žmogaus reikmėms.Rusų kalbos žodys sieno(šienas) žemaitiška prasme reiškia siena.Manau su šienu pirmykščiai žmonės užkaišiodavo plyšius uoloje,kad nepustu vėjai,ar net sukraudavo palei sienas ir ant aslos,šienos kauges isirengdami sau gerą patalą,negi miegosi ant akmenų. Anglškas žodis šienas skamba kaip vols (žemaičių vaikai net dabar kaime mėgsta susisukti į šieno volą gaunasi kaip koks rūbas ir šilčiau miegoti
Atnaujinta: 2021-09-16 09:11:57
Pirmykščiai žmonės pastoviai ieškojo grobio,plėtė savo medžioklės plotus ir tikriausiai susirasdavo vis naujų ir naujų uolų,kurias vėl įsirengdavo kad galėtu patogiai miegoti ten irgi pasiklodavo šieno patalą,šieno sienas ar net šienu padengdavo įėjimą į uolą kai išsikraustydavo kur kitur kad nepripustytu sniego į vidų.Tokios paliktos pilnos kvapnaus šieno uolos tapo geru masalu galvijams
Atnaujinta: 2021-09-16 09:52:49
Prisėline prie apleistos savo olos rasdavo šieną beėdančius galvijus ir juos lengvai nugalabydavo..O gal dalį jauniklius užtverdavo šakomis ,šieno kaugėmis ir laikydavo gyvus oloje gyv ole ir dabar taip žemaičiai vadina gyvole (gyvuliai) životnyje rusiškas žodis tarsi kalba apie gyva grobį kuris y je taip yra kaip atsarga maisto.Gyvulių jaunikliai prijunkdavo prie žmonių ir tapdavo naminiaia.Prijaukinti šunys jų neišleisdavo iš olos.Rusiškas žodis moloko tarsi byloja m o lok o m -maistas lok -loti o- nuostaba.Gal šunys užuodė oškų ar karvių tešmenyse esanti pieną ir ėmė jį čiulpti ar pirmykščiai žmonės pastebėjo kaip žinda veršeliai ,ožiukai ir ėmė melžti ir duoti lakti šunims.Visgi manau kad pienas padėjo šunims o vėliau ir katinams gauti jiems tinkamo maisto ir šunys ėmė ginti savo maistą nuo vilkų išmoko ganyti bandą pievuose.Iš pradžių matyt tai buvo padaryti aptvarai prie upių ,ežerų,durpynų ar kitokių gamtinių kliučių .Pienas anglų ir kitomis kalbomis įvardijamas kaip milk(milch) tarsi raginant pamilti milk pamilk.Ir tikriausiai duodavo mažiems vaikams kai pasibaigdavo motinos pienas portugališkas žodis vaca -karvė tarsi sako žemaitiška prasme vaka tai vaikai jiems maitinti ji reikalinga taip skamba ir ispanų kalboje ko -švedų ku - norvegų,olandų kalbuose tiesiog iš pirmykščių žmonių atsirade nuostabos dvieskiemeniai apibudinantis karvę italų muka na ta kuri sako mū. Rusų korova - karvė tiesiog bylojq kad buvo praganyta kor-kur o va ( o va ten vėl atrasta) Avis žemaitiškai aves a ves(a vis šiek tiek duoda pieno noįs ir nedaug bet riebaus.Galbut ir laukinius žirgus užspeisti beėdančius šieno oloje buvo lengviau sutvardyti supančioti šiek tiek tiko susuktas šienas,žinoma dar geriau odiniai pančiai.Šios hipotezės pirkėjui pateiksiu dar daugiau informacijos apie gyvulinkystės pradžią
Atnaujinta: 2021-09-16 09:53:40
Prisėline prie apleistos savo olos rasdavo šieną beėdančius galvijus ir juos lengvai nugalabydavo..O gal dalį jauniklius užtverdavo šakomis ,šieno kaugėmis ir laikydavo gyvus oloje gyv ole ir dabar taip žemaičiai vadina gyvole (gyvuliai) životnyje rusiškas žodis tarsi kalba apie gyva grobį kuris y je taip yra kaip atsarga maisto.Gyvulių jaunikliai prijunkdavo prie žmonių ir tapdavo naminiaia.Prijaukinti šunys jų neišleisdavo iš olos.Rusiškas žodis moloko tarsi byloja m o lok o m -maistas lok -loti o- nuostaba.Gal šunys užuodė oškų ar karvių tešmenyse esanti pieną ir ėmė jį čiulpti ar pirmykščiai žmonės pastebėjo kaip žinda veršeliai ,ožiukai ir ėmė melžti ir duoti lakti šunims.Visgi manau kad pienas padėjo šunims o vėliau ir katinams gauti jiems tinkamo maisto ir šunys ėmė ginti savo maistą nuo vilkų išmoko ganyti bandą pievuose.Iš pradžių matyt tai buvo padaryti aptvarai prie upių ,ežerų,durpynų ar kitokių gamtinių kliučių .Pienas anglų ir kitomis kalbomis įvardijamas kaip milk(milch) tarsi raginant pamilti milk pamilk.Ir tikriausiai duodavo mažiems vaikams kai pasibaigdavo motinos pienas portugališkas žodis vaca -karvė tarsi sako žemaitiška prasme vaka tai vaikai jiems maitinti ji reikalinga taip skamba ir ispanų kalboje ko -švedų ku - norvegų,olandų kalbuose tiesiog iš pirmykščių žmonių atsirade nuostabos dvieskiemeniai apibudinantis karvę italų muka na ta kuri sako mū. Rusų korova - karvė tiesiog bylojq kad buvo praganyta kor-kur o va ( o va ten vėl atrasta) Avis žemaitiškai aves a ves(a vis šiek tiek duoda pieno noįs ir nedaug bet riebaus.Galbut ir laukinius žirgus užspeisti beėdančius šieno oloje buvo lengviau sutvardyti supančioti šiek tiek tiko susuktas šienas,žinoma dar geriau odiniai pančiai.Šios hipotezės pirkėjui pateiksiu dar daugiau informacijos apie gyvulinkystės pradžią
Atnaujinta: 2021-09-17 20:47:29
Žemaitiškai žergs tarsi byloja kad ji apžergė ir suvaldė ,panašiai skamba ir latvių kalboje zirgs.lenkiškai kon -žemaitiška prasme na ką (suprask iveikiau) danų est žemaitiška prasme valgyti anglų hors -žemaitiška prasme kuris arba kor ateik čia.vienas turbut archajiškiausiu kinų ma ar mongolų kumeliukas skamba kaip yhaga.
Atnaujinta: 2021-11-13 05:47:16
Už šią sumą pirkėjui bus pateikta daugiau kalbinės,garsinės logikos pirmapradės etimologijos pavyzdžių
